Šviesolaidinio ryšio linijų galutinių paslaugų gavėjų (FTTH, angl. fibre to the home) skaičius Europoje, įskaitant Rusiją, per pastaruosius 6 mėn. padidėjo 22 %, o plačiajuosčio ryšio (angl. broadband) paslaugų rinka Europos rytinėje dalyje sėkmingai vystosi, rodo asociacijos „FTTH Council Europe“ duomenys. Labiausiai džiugina tai, kad pagal optinių tinklų plėtrą Lietuva yra pirmoji tarp visų Europos valstybių.

Šią informaciją patvirtina ir rinkos analizes atliekančios kompanijos „Frost & Sullivan“ tyrimų rezultatai. Jos atstovų teigimu, sparčiausiai optiniai duomenų perdavimo tinklai plėtojami tose šalyse, kuriose alternatyvios laidinės duomenų perdavimo technologijos (pavyzdžiui, DSL) dėl įvairių priežasčių buvo diegiamos lėčiau arba neišsikovojo didesnio populiarumo. Taip pat priduriama, jog investicijos į FTTH bei FTTB (angl. fibre to the home/building) technologiją taps pagrindiniu fiksuoto plačiajuosčio ryšio tiekėjų „ginklu“ prieš mobiliojo plačiajuosčio ryšio tiekėjus. Kadangi daugumai skaitytojų šie sutrumpinimai nedaug ką sako, žemiau esančioje iliustracijoje galite palyginti įvairių optinių ryšio linijų standartų skirtumus.

Taigi, kalbant apie optines linijas, būtinai reikia paminėti, apie kokį standartą eina kalba – jei tai FTTN, vadinasi optinis kabelis bus tik visos ryšio linijos pradžioje. O jei tai FTTH – optinė linija ateis į kiekvieno vartotojo namus. Lietuva pirmauja būtent kokybiškiausio optinio ryšio plėtroje.

„Be jokių abejonių, Lietuva yra FTTH ir FTTB diegimo lyderis Europos Sąjungoje – čia šviesolaidiniu internetu naudojasi daugiau kaip 21% namų ūkių“, – pažymi „Frost & Sullivan“ tyrimų analitikė Edyta Kosowska. Jos nuomone, stiprų optinių duomenų perdavimo tinklų dominavimą Baltijos valstybėse didžiąja dalimi skatina čia įsitvirtinę stambūs Skandinavijos telekomunikacijų operatoriai. Naujausi Skandinavijos šalyse įdiegti sprendimai neilgai trukus yra įdiegiami ir Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Be to, Lietuvoje beveik visi laidiniai tinklai tiesiami naudojant optinius kabelius, kadangi palyginti su tendencijomis kitose ES valstybėse, mūsų šalyje veikiančios telekomunikacijų kompanijos vieningai įsitikinusios, jog tradiciniai laidiniai tinklai yra atgyvenę ir netinka vartotojų šiandieniniams ir tuo labiau ateities poreikiams tenkinti.

Kuo gi FTTH optinio duomenų perdavimo technologija yra patraukli vartotojams? Fizikiniu požiūriu, tiek optinių kabelių, tiek varinių kabelių didžiausias duomenų perdavimo spartas riboja jų ilgiai, tačiau variui (ir apskritai metalams) ši priklausomybė yra daug stipriau išreikšta. Pavyzdžiui, gigabito spartos (1Gb/s) interneto ryšį galima perduoti palyginti nebrangiais neekranuotais vytų porų kabeliais (UTP, kabelių kategorijos 5e, 6 ir 6a), tačiau didžiausias perdavimo atstumas idealiomis sąlygomis pasiekia vos 100 metrų. Tad FTTN atveju, jei iki optinio kabelio tenka jungtis ilgesniu UTP laidu, vartotojui ryšio greitis mažės, nors pati optika ir leis duomenis perdavinėti didesniu greičiu. Tuo tarpu gigabitinis internetas, panaudojus tinkamą optiką, gali būti perduodamas dešimčių kilometrų atstumu – FTTH standarto atveju iki pat vartotojo namų.

Lietuvoje šiuo metu vartotojai turi galimybę naudotis iki 200 Mb/s (megabitų per sekundę) spartos optiniu internetu (pavyzdžiui, TEO klientai, internetas ZEBRA). Ateityje šviesolaidinė prieiga leis teikti kelių gigabitų per sekundę spartos paslaugas. Specialistai optinius kabelius dažnai įvardija kaip „atsparius ateičiai“, nes vartotojus pasiekianti faktinė ryšio sparta priklauso nuo vadinamosios terminalinės įrangos (optinių jungčių, optinių tinklo plokščių ir pan.) galimybių. Tai reiškia, jog pats kabelis turi tam tikrą spartos rezervą – spartą ateityje daugumoje atvejų galima padidinti tiesiog patobulinus ryšio įrangą, t.y. nėra būtinybės pakeisti pačią ryšio liniją. Žinoma, techniniu požiūriu tai priklauso ir nuo to, kokio tipo ir ilgio optinis kabelis pasiekia vartotoją, bet, kaip jau minėjome, apribojimai daug mažesni, lyginant su vis dar vyraujančiais UTP kabeliais.

Didžioji dalis FTTH naudotojų (74 %) gyvena aštuoniose šalyse: Švedijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lietuvoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Danijoje ir Slovakijoje. Bendras FTTH ir FTTB ryšio paslaugų gavėjų skaičius Europoje praėjusių metų pabaigoje pasiekė 3,2 mln. (beveik 4,5 mln., įskaitant Rusiją). Vykstant tolesnei tinklo plėtrai šviesolaidinio ryšio linijos pasiekia vis daugiau namų: Europoje FTTH bei FTTB linijos šiandien yra nutiestos iki 18 mln. namų ūkių (daugiau kaip 26 mln., įskaitant Rusiją), o augimas per 1-ąjį 2010 metų pusmetį siekė daugiau kaip 6 %.

Labiausiai išsivysčiusios Europos šalys, pavyzdžiui, Italija ir Prancūzija, yra paskutinėse klasifikacijos vietose. Didžioji Britanija, Vokietija ar Ispanija, akivaizdžiai neišsiskiria, nors bendros šių šalių operatorių investicijos ir vyriausybių inicijuoti planai galėtų greitai prisidėti prie FTTH ir FTTB plėtros šiose šalyse.

Tuo tarpu Lietuvoje optinio FTTH ir FTTB ryšio plėtros potencialas išnaudojamas efektyviausiai. Asociacijos „FTTH Council Europe“ duomenimis, Lietuva yra sparčiausiai šviesolaidinio interneto technologijas  plėtojanti šalis Europoje. 2010 metų viduryje šviesolaidiniu internetu naudojosi daugiau nei 21 proc. Lietuvos namų ūkių – beveik dvigubai daugiau nei Švedijoje, Norvegijoje ir Slovėnijoje, kurios pagal paskelbtą reitingą užima 2-4 vietas. Nors šviesolaidines komunikacijas plėtoja daugelis įmonių, svarbiausią indėlį į tokį rezultatą įnešė didžiausia šalyje telekomunikacijų bendrovė TEO – ji aptarnauja ir plėtoja vieną plačiausių optinio ryšio tinklų Lietuvoje.

Pačios TEO duomenimis, šviesolaidinio interneto paslaugomis jau dabar potencialiai gali naudotis maždaug pusė šalies gyventojų – 570 tūkst. namų ūkių. Faktinis įmonės klientų, besinaudojančių FTTH ir FTTB ryšiu, skaičius 2010 metais padidėjo maždaug 65 proc. ir gruodžio pabaigoje viršijo 100 tūkstančių. Maždaug 88 tūkstančiai klientų šiuo metu naudojasi technologija FTTH – šviesolaidis tiesiogiai pasiekia jų kompiuterį ar butą. Dar maždaug 12 tūkstančių klientų namuose yra įdiegta technologija FTTB – šviesolaidis pasiekia jų namą, o iki kompiuterių yra atvedamas naudojant mažesnės spartos ryšio linijas. Sparčiausiai naujosios kartos paslaugos plėtojamos didžiuosiuose miestuose – jomis gali naudotis maždaug 86 proc. vilniečių, 95 proc. klaipėdiečių, 75 proc. kauniečių, daugiau nei pusė panevėžiečių ir šiauliečių.

Šiandieninė situacija rodo, jog tuos pačius FTTH ir FTTB technologijos plėtros tempus Lietuva gali išlaikyti ir šiais metais. Pavyzdžiui, šiemetinės suplanuotos TEO investicijos į penkiasdešimtyje Lietuvos miestų plėtojamą šviesolaidinį tinklą sudarys daugiau nei 70 mln. litų, be to ir toliau vystomas RAIN 2 projektas, šviesolaidinį tinklą plečia ir kitos mažesnės telekomunikacijų bendrovės. Vien tik TEO bendros investicijos į ketverius metus plėtojamą naujosios kartos šviesolaidinės prieigos tinklą 2011 metų pabaigoje viršys 325 mln. litų. Šviesolaidinis tinklas aktyviai plėtojamas ir verslo centruose bei biurų pastatuose.

Komentarai (14)