Perspektyviausiu pasaulyje laikomas ekologiškas transportas Lietuvoje kol kas yra akmens amžiaus būsenos neva dėl prastos šalies ekonominės padėties. Tačiau estų pavyzdys rodo, kad ne viską galima pateisinti skurdu.

Tyrimų bendrovės „Autotyrimai“ vadovo Roberto Cickevičiaus duomenimis, sausio 1-ąją Lietuvoje iš maždaug 2 mln. registruotų lengvųjų autotransporto priemonių tebuvo apie 2 tūkst., kurias galima vadinti „tikromis ekologiškomis“.

Pasak R. Cickevičiaus, metų pradžioje Lietuvoje buvo registruoti 4 elektromobiliai ir 2 transporto priemonės, kurių ratus suka elektrinė jėgainė bei ją nuolat kraunantis benzininis motoras. Taip pat mūsų šalies teritorijoje buvo registruota 1820 hibridinių automobilių ir 7 hibridai, kuriuose sumontuota dujinė įranga.

„Tai keisti automobiliai. Jų šeimininkai įsigyja juos kaip hibridus, vėliau į šiuos automobilius įmontuoja dujinę įrangą, todėl ličio jonų baterijos tampa nebereikalingos. Tad buvę hibridai pradeda veikti kaip paprastos dujinę įrangą turinčios mašinos“, – pasakojo „Autotyrimų“ vadovas.

Daug kalbų, mažai naudos

R. Cickevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra 161 tūkst. lengvųjų automobilių, anksčiau turėjusių tradicinius variklius, tačiau perdarytų taip, kad galėtų važinėti varomi dujomis. „Formaliai šias transporto priemones galbūt irgi galėtume priskirti prie ekologiškų. Bet tik formaliai, nes jų dujinė įranga netobula, o iš išmetamųjų vamzdžių virstantys dujų kamuoliai leidžia suabejoti tokio transporto ekologiškumu“, – sakė LŽ pašnekovas.

Tuo metu automobilių ekspertas Mindaugas Glinskis tvirtino, kad šiandien Lietuvoje daug kalbama apie ekologinį transportą, tačiau realiai jo plėtra stovi vietoje. „Be abejo, plėtrai trukdo visuomenėje vis dar vyraujantis nepasitikėjimas ekologiškomis mašinomis. Tačiau dar didesnė kliūtis – didelė jų kaina, valstybinės paramos nebuvimas“, – sakė automobilių ekspertas.

Skirtingi rėmimo modeliai

Iš Europos Sąjungos šalių, M. Glinskio tvirtinimu, transporto ekologiškumu labiausiai rūpinasi Austrija, Vokietija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Skandinavijos šalys, iš kitų pasaulio valstybių – JAV.

„Kiekviena valstybė yra pasirinkusi skirtingą ekologiško transporto rėmimo modelį. Kai kurios šalys skiria nustatytas pinigų sumas kaip dotacijas žaliajai transporto priemonei įsigyti. Kitos – kompensuoja tam tikrą procentą kainos skirtumo nuo tos sumos, už kurią parduodamas ekologiškas automobilis ir tokios pat klasės tradiciniais degalais varoma transporto priemonė “, – pasakojo automobilių ekspertas.

Anot M. Glinskio, pavyzdžiui, Nyderlanduose, ta parama siekia net 35 proc. kainos.

Bene aiškiausias, eksperto nuomone, ekologiškų automobilių rėmimo modelis taikomas JAV. „Tenai valstybė paremia ekologiškos transporto priemonės pirkėją tam tikra griežtai nustatyta suma. Pavyzdžiui, elektrinių transporto priemonių – elektromobilių, elektra varomų motorolerių – būsimieji savininkai gali būti tikri, kad įsigiję ekologišką transporto priemonę gaus 9,5 tūkst. JAV dolerių (apie 20 tūkst. litų) subsidiją.

Estų fenomenas

M. Glinskis sakė, kad nėra visiška tiesa, jog ekologiško transporto rėmimas yra tiktai turtingų šalių privilegija. „Anksčiau ar vėliau vis tiek būsime priversti pereiti prie atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančio transporto. Ir tada bus labai svarbu, kokias pozicijas būsime užėmę konkurencinėje kovoje. Iki šiol Lietuva garsėja tuo, kad visur atsilieka. Todėl iš aukštųjų technologijų tiekėjos, darbo vietų kūrėjos mūsų šalis tampa svetimų technologijų vartotoja. Jas perkame už skolintus pinigus, kartu naikindami ir mūsų krašte galinčias atsirasti darbo vietas“, – apgailestavo automobilių ekspertas.

Pavyzdys Lietuvai, M. Glinskio tvirtinimu, galėtų būti Estija. Eksperto teigimu, mūsų Baltijos sesė, kaip ir Lietuva, pinigų pertekliumi negali pasigirti. „Tačiau ekologiško transporto plėtrai jų vis dėlto surado. Pardavė nereikalingus taršos leidimus, tačiau atlygį atsiėmė ne pinigais, o mainais. Japonijos kompanija „Mitsubishi Motors“ į Estiją atgabeno 512 „Miev“ elektromobilių. Jiems estų vyriausybė iš savo lėšų jau stato įkrovimo stočių tinklą, o gyventojus skatina nuomotis ekologiškas transporto priemones. Tai liudija, kad šalis kaimynė jau artimiausiu metu gali tapti pažangiausia ekologiško transporto šalimi“, – dėstė pašnekovas.

Sizifo darbas

M. Glinskis teigė, jog neteisinga būtų sakyti, kad ekologinis transportas mūsų krašte yra visiškai ignoruojamas. „Iš tiesų daromi maži žingsniukai, tačiau jų aiškiai nepakanka“, – sakė automobilių ekspertas.

Ir beveik visos iniciatyvos, kaip apgailestavo M. Glinskis, dažniausiai gimsta Vilniuje. „Tarkime, sostinės Senamiestyje suteikta privilegija nemokėti už mašinos statymą tiems vairuotojams, kurie važinėja elektromobiliais. Žinant, kad už valandą stovėjimo Vilniaus centre gali būti pareikalauta sumokėti ir 6 litus, į Senamiestį užsukę elektromobilių savininkai gali sutaupyti iš tiesų nemenką sumą. Bėda ta, kad elektromobiliams suskaičiuoti net rankos pirštų yra per daug“, – teigė pašnekovas.

Neseniai apie gražią iniciatyvą, kuri turėtų užtikrinti ekologinio transporto plėtrą, paskelbė ir Švedijos SEB grupė. Jau kuris laikas jo grupės išperkamosios nuomos įmonės taiko 1 proc. mažesnes paskolos palūkanas tiems klientams, kurie įsigyja ekologiškus, mažiau nei 130 gramų vienam kilometrui kelio anglies dioksido išmetančius automobilius.

LŽ duomenimis, daugiau tokios privilegijos ekologiškų transporto priemonių pirkėjams netaiko nė viena Lietuvoje veikianti išperkamosios nuomos įmonė.

„Nesiginčysiu, SEB iniciatyva yra sveikintina. Tačiau ji revoliucijos tikrai nepadarys. Būtina skatinti valstybiniu mastu, reikalinga strategija. Bet ją tiktai žadama kurti. Kol ji bus sukurta, traukinys gali būti jau nuvažiavęs“, – pabrėžė M. Glinskis.

Komentarai (29)