Technologijų ekspertas: susikurkite darbo vietą patys  (0)

Mokslininkai gali patys save kontroliuoti ir prižiūrėti, o nuo neigiamų visuomenės nuomonių geriausiai apsaugotų išsilavinusi visuomenė, teigia technologijų komercializacijos klausimais universitetus konsultuojantis amerikietis Robertas Bolla.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kokia šiuo metu padėtis biotechnologijų rinkoje? Kokios naujausios tendencijos?

Dabartinė padėtis labai įdomi, sparčiai judama į priekį. Kuriami nauji vaistai, ypač baltyminės kilmės. Šiandien mes galime nustatyti genus, galime atrasti, kokie genai susiję su ligomis, tuomet galime tiesiogiai juos gydyti. Galime kovoti su vėžio ląstelėmis, konkrečiai tomis, kurios sukelia piktybinius auglius.

Kodėl taip svarbu skatinti biotechnologinių inovacijų verslumą?

1980 metais JAV buvo priimtas Bayh-Dole aktas (Patentų ir prekių ženklo įstatymo pataisa – aut. past.), kuriame teigiama, kad universitetams priklauso jų pačių intelektinė nuosavybė, kurią jie dalijasi su vyriausybe, tačiau gali licencijuoti komerciniams tikslams. Priėmus šią pataisą dauguma universitetų dėstytojų ir studentų nusprendė, kad nori sukurti savo kompanijas.

Universitetų laboratorijose sukurtos technologijos iš pradžių būna nesubrendusios ir jas reikia toliau plėtoti. Didžiąsias kompanijas vilioja tik vadinamieji „milijono verti projektai“ ir dėl to jų nedomina smulkūs atradimai. Tuomet kuriamos smulkios įmonės ir dėl to labai svarbu jas kuo greičiau komercializuoti – perduoti geras idėjas ir geras technologijas tiems, kurie gali iš jų ką nors padaryti.

Kokie pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduriate skatindami technologinių inovacijų komercializaciją? Kaip juos įveikti?

Visai neseniai JAV Senate buvo priimtas „Startup'ų aktas“, kuris dabar bus svarstomas Kongrese. Jis suteiks dotacijų ir finansavimą „startup'ams“. Mano nuomone, tai labai gera pradžia gauti finansavimą ir viską susisteminti. Universitetuose dažnai pasimeta geros idėjos, jei nėra laiku komercializuojamos. Šis aktas suteiks tam reikalingą finansavimą.

Koks yra ryšys tarp mokslininkų ir tų žmonių ar kompanijų, kurios gali tinkamai panaudoti mokslo atradimus? Ar šis ryšys turėtų būti skatinamas ir kaip?

Svarbi dalis tarp mokslininkų ir žmonių yra žiniasklaida. Jums reikia šviesti žmones, kurie nėra mokslininkai. Kiekvienoje šalyje turėtų būti tokia švietimo sistema, kuri nuo pradinių klasių iki pat universiteto baigimo mokytų jaunimą pagrindinių mokslo principų. Taip pat turime geriau parengti mokytojus ir dėstytojus. Mums reikia išsilavinusios visuomenės, nes jei jos neturėsime, žmonės bus blogos nuomonės apie tai, kas vyksta laboratorijose. Geras to pavyzdys yra kamieninių ląstelių tyrimai. Žmonės jų baiminasi, tačiau iš tiesų tai yra nuostabus proveržis moksle.

Mokslo srityje turite sukaupęs nemažą patirtį. Pažvelgęs į netolimą praeitį išskirkite keletą esminių laimėjimų.

Šiandien galime geriau diagnozuoti tikimybę, kad žmogus gali susirgti viena ar kita liga. Genetinė diagnozė egzistuoja jau kurį laiką, tačiau šiandien galime atlikti tobulesnę genetinę diagnozę. Kitas ryškus pokytis yra biokuras. Šiuo metu auginama daug skirtingų javų, skirtų biokuro gamybai. Taip pat daug pasiekta augalų apsaugos srityje.

Ko galima tikėtis biotechnologinių inovacijų srityje per artimiausius metus?

Manau, kad galėsime išgydyti Alzheimerio ir Parkinsono ligas naudodami kamieninių ląstelių metodus. Manau, turėsime kur kas daugiau pažangių diagnostikos sistemų, leisiančių reikšmingai sumažinti išlaidas sveikatos apsaugai ir pagerinti žmonių gyvenimo kokybę. Manau, turėsime daugiau alternatyvių kuro rūšių, kurios palengvins mūsų gyvenimą.

Visa tai turi daug potencialo augti, tačiau negalime užgniaužti ir stabdyti mokslininkų.

Ar šiuos mokslininkus sulaiko per didelė kontrolė ir reguliavimas?

Mokslininkai prižiūrės patys save ir tai jie daro visai neblogai. Mokslininkai nenori, kad tai, ką jie daro, būtų neigiama. Be abejo, kiekvienoje pintinėje yra keli supuvę obuoliai, tokie dalykai nutinka visuomet.

JAV koledžų studentai, vykdantys savo veiklą iš federalinių ar kitų subsidijų, turi pereiti atsakingo tyrimų atlikimo kursus. Juose yra pabrėžiamos visos problemos: klastojimas, plagijavimas, falsifikacija ir kiti.

Mums reikia šiokios tokios kontrolės ir priežiūros, tačiau tai nesulaikys mokslininkų. Didžiausias stabdys yra pinigai ir neigiamos idėjos.

Kaip tokia maža šalis kaip Lietuva gali prisidėti prie biotechnologijų ir mokslo plėtros?

Jūsų šalies mokslininkai niekuo nesiskiria nuo kitų šalių mokslininkų. Jie turi sugalvoti ką nors nauja, unikalaus, naudinga ir žengti su tuo pirmyn. Manau, labai svarbu atrasti būdą padėti šiems mokslininkams sukurti savo kompanijas.

Kai kurie studentai man pasakojo, kad baigus universitetą yra labai sunku susirasti darbą. Ką gi, susikurkite darbo vietą patys. Turite skatinti studentus steigti savo darbovietes ir skirti tam reikalingą pagalbą.

CV: Robertas Bolla

Niujorko valstijos universitete įgijo biologijos bakalauro laipsnį, Masačusetso universitete įgijo zoologijos magistro bei zoologijos/parazitologijos daktaro laipsnius

Dėstė biologiją Misūrio, Sent Luiso ir Bredlio universitetuose

Įsteigė konsultacinę bendrovę „Tin Duck Consulting“, kuri teikia konsultacijas „startup'ų“, biomokslų bei technologinių programų plėtros klausimais

Bredlio universitete pataria intelektinės nuosavybės klausimais

Mindaugas Samkus

Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (21(83) birželio 4-10 d.)

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)