Dėl klimato kaitos visame pasaulyje didėjant taršos mokesčiams, kai kurioms valstybėms apmokestinant į didmiesčius įvažiuojančius taršius, dyzelinius automobilius, Kauno bendrovė „Elinta Motors“ planuoja statyti elektrinių pavarų gamyklą. Jos inžinierių sukurtos sistemos dyzelinius autobusus bei sunkvežimius paverčia varomais elektra ar hibridiniais, o ateities planuose – atlikti dar daugiau testų, galutinai sertifikuoti likusią produkciją, gamybos procesus bei pradėti serijinę gamybą. Tam elektromobilių kūrėjai jau gavo solidžią finansinę injekciją, septynženklę sumą, kurią skyrė šios veiklos perspektyva patikėję Lietuvos verslininkai.

Įranga elektromobiliams – išskirtinai lietuviška

Kauno Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusios bendrovės „Elinta“ dukterinė įmonė „Elinta Motors“ užsiima ne daug kam žinoma veikla. Čia kuriama ir tobulinama įranga elektromobiliams, pavaros, kuriomis „įprastiniai“ autobusiukai ir mažieji sunkvežimiai paverčiami elektromobiliais ar hibridais – varomais tiek elektros energija, tiek dyzelinu.

Kauniečių įmonė pati nei elektra varomų, nei hibridinių sunkvežimių negamina. Tam naudojama gamykloje surinkta „Iveco“, „MAN“ ar „Mercedes Benz“ bazė, į kurią diegiama jų sukurta sistema. Iš viso sukurti keturi modeliai – du skirtingo tonažo hibridiniams bei du elektriniams sunkvežimiams.

„Dabar kuriame didelės galios, 300 – 600 kilovatų sistemą, kuri galės būti naudojama virš 18 tonų krovinį galinčiuose vežti sunkvežimiuose.

Hibridinio automobilio įranga nepalyginamai sudėtingesnė už elektrinio. Nes čia esama įvairių niuansų. Reikia suderinti abi sistemas, kad automobilis nesustodamas išjungtų vidaus degimo variklį ir panašiai“, – sakė bendrovės „Elinta Motors“ direktorius Laurynas Jokužis.

„Elinta Motors“ vadovas akcentavo, jog visa sistema – išskirtinai lietuviška. Čia sukurtas ir elektros variklis, eksperimentuota parenkant įvarius metalų tipus, taip pat – variklio valdiklis, akumuliatoriai bei kiti komponentai.

Nuo idėjos iki įgyvendinimo praėjo 8 metai

„Elinta Motors“ vadovas pripažino – pradžioje bendrovės inžinieriai bandė eksperimentuoti su kinų gamybos technologijomis, jas montavo į automobilius paversdami juos elektromobiliais ar hibridais.

Galiausiai nuspręsta, jog tai nėra tinkama kryptis. Nes norint įsitvirtinti rinkoje, reikia sukurti savo sistemą, kuriai galima būtų suteikti ir garantiją, iš visapusišką priežiūrą. Visas šis procesas truko gana ilgai, kol buvo sukurta ir ištobulinta patikimai veikianti sistema, praėjo 8 metai. Įdomu tai, kad čia labai svarbų vaidmenį vaidina programinė įranga.

„Elektrinio automobilio sukūrime didžiausias darbas yra programavimas, sudarantis apie 70 procentų. Norint, kad variklis pasisuktų, reikia parašyti 80 tūkst. programinio kodo eilučių, naudoti matematikos, dvimatės erdvės transformacijos į trimatę bei atvirkščiai žinias. Būtina sekti 50 nepriklausomų parametrų, rasti jų tarpusavio santykius, įtaką vienas kitam. Variklyje vyksta sudėtingi procesai, o programavimas – labai specifinis ir sudėtingas, nes programuotojas turi nusimanyti ir fizikoje“, – pasakojo kontroliuojančios bendrovės „Elinta“ direktorius Vytautas Jokužis.

Parduoda ne tik įrangą

„Viską sukūrėme ir ištobulinome čia, Lietuvoje. Todėl sukaupėme patirtį, leidžiančią prižiūrėti automobilius su mūsų įranga, taip pat nuotoliniu būdu stebime parametrus, įspėjame naudotojus, jeigu pastebime, kad pavyzdžiui akumuliatorius jau baigia išsikrauti, ar pastebimas gedimas“, – sakė L. Jokužis.

Vieni iš Lietuvos įmonės klientų – kurjerių tarnyba „UPS“. Ji renkasi hibridinius furgonus vietoje elektrinių dėl pragmatiškos priežasties – už vieno elektrinio kainą galima įsigyti du hibridinius, o vienas jų sutaupo iki 70 proc. degalų.

„Serijinės gamybos dar nesame pradėję. Kai kurios mūsų dalys bei automobiliai jau sertifikuoti, nes modelių esama labai įvairių. Mūsų ateities planuose – pastatyti gamyklą ir joje pradėti mūsų sukurtų sistemų serijinę gamybą“, – sakė L. Jokužis.

Tačiau net nepradėjusi serijinės gamybos, kauniečių įmonė veikia sėkmingai. Jų produkcijos kainos ir kokybės santykis pakankamai konkurencingas, tad sulaukiama užsienio partnerių dėmesio.

Bendrovės inžinieriai rengia projektus, kaip jų sukurtą įrangą įdiegti į vienos ar kitos markės automobilį, vėliau vyksta pas klientą ir jį apmoko.

„Mes parduodamą visą komplektą: įrangą, projektą ir apmokymus. Taip pat teikiame ir nuotolinio, telemetrinio palaikymo paslaugą. Internetu stebime sunkvežimių parametrus, diagnozuojame klaidas, konsultuojame klientus“, – sakė kontroliuojančios bendrovės „Elintos įmonių grupė“ direktorius Vytautas Jokužis.

Jau rieda Europos didmiesčiuose

Vakarų Europos didmiesčiuose – Osle, Miunchene, Amsterdame, Londone bei kitur šiuo metu rieda 85 automobiliai su kauniečių sukurtomis elektros pavarų sistemomis.

Bendrovės inžinieriai jų parametrus fiksuoja nuotoliniu būdu, tad apskaičiuota, kad visi šiek automobiliai jau yra nuvažiavę apie 1,8 mln. kilometrų.

„Šias transporto rūšis renkamasi dėl ekologinių sumetimų, nes šalyse galioja įstatymai, neleidžiantys į tam tikras zonas įvažiuoti iškastiniu kuru varomiems automobiliams arba ribojantys jų eismą“, – sakė L. Jokužis.

Hibridinius ar elektrinius mikroautobusus kurjerių tarnybos naudoja ne tik dėl didelių taršos mokesčių, bet ir taupydamos degalus. Jų furgonai labai dažnai sustoja, tad galima sakyti, jog visą dieną dirba šaltu varikliu, o degalų sąnaudos būna labai didelės. Viena lietuvių sukurtų sistemų privalumų yra galimybė, leidžianti automatiškai, pagal GPS signalą išjungti dyzelinį variklį bei įjungti elektros pavarą. Tai ypač svarbu įvažiuojant į didmiesčius, „žaliąsias zonas“, kur galioja griežti taršos ribojimai.

„Planuojame statyti automobilių galios sistemų gamyklą, turėti kelis jų modelius, kuriuos būtų galima pritaikyti iš esmės, bet kokiam komerciniam transportui ir ateityje dirbti tiesiogiai su gamintojais“, – sakė „Elinta Motors“ vadovas L. Jokužis.

Kas skatina plėtrą?

Įmonės vadovas minėjo, kad šiuo metu Europoje yra labai daug bendrovių, nedidelių gamyklų, kurios specializuojasi automobilių perdaryme. Dėl klimato kaitos griežtėjant ribojimams dyzeliniam transportui susiduriama su dilema – kuria kryptimi eiti toliau.

„Vis labiau ieškant persiorientavimo galimybių, mes planuojame gaminti ir tiekti elektrines pavaras“, – sakė J. Jokužis.

Šiuo metu bendrovėje pavaros tik surenkamos iš užsakytų komponentų bei testuojamos, tad nuosava gamykla būtų kitas plėtros etapas.

„Sulaukėme finansavimo iš vietinių, Lietuvos investuotojų. Galiu pasakyti, jog tai automobilių verslo atstovai, turintys savo komandas ir važinėjantys elektromobiliais. Tai ne finansinis, o strateginis investuotojas, o investicijų suma – septynženklė“, – sakė bendrovės „Elinta“ vadovas V. Jokužis.

Jis minėjo, kad ši finansinė injekcija bus naudojama pasiruošiant kitam bendrovės plėtros etapui – pavarų gamyklos įkūrimui ir serijinės gamybos pradėjimui.

„Iki to mes norime atlikti dar daugiau bandymų, iki šių metų galo norime, kad automobiliai su mūsų pavaromis nuvažiuotų bent 3 mln. kilometrų. Taip pat – sertifikuoti ne tik visus produktus, bet ir pačius gamybos procesus.

„Tai rinka, kuri nėra išplėtota ir užimta. Pamatėme galimybę ir bandome ja pasinaudoti“, – sakė L. Jokužis.

Konkuruoja ir patrauklesne kaina

Verslininkas tikino, jog sukurtos pavaros savo kaina bei kokybe sėkmingai konkuruoja su Vakarų Europos šalių gamintojų produkcija.

Jis pateikė pavyzdį – Kanadoje gaminamą automobilio elektros variklį su valdikliu galima įsigyti už 13 – 14 tūkst. eurų, dar 15 tūkst. kainuotų koncerno BMW gaminamas akumuliatorius. Papildomus 3 – 5 tūkst. eurų tektų investuoti į kitus komponentus, įkroviklius ir pan.

„Mes tokią sistemą parduodame už 25 tūkst. eurų su labai gera pelno marža“, – minėjo L. Jokužis.

Paradoksalu, tačiau Lietuvoje veikiančios bendrovės dar nesusidomėjo kauniečių sukurtomis gamta tausojančiomis technologijomis. Vietos verslas labiau linkęs rinktis užsienio šalių produkciją.

Tačiau šios tendencijos gamyklą statyti ir pradėti serijinę elektros pavarų gamybą nusprendusių verslininkų pernelyg neliūdina. Nes orientuojamasi ne į vietinę, bet į globalią, pasaulinę rinką.

„Tą pačią kėdę gali pagaminti labai brangią, tačiau kuri tarnaus trumpai. Tačiau pagalvojęs geras inžinierius ją pagamins labai pigiai ir ji tarnaus ilgai. Štai šioje vietoje mes ir konkuruojame – technologijos sukūrime“, – sakė „Elintos“ vadovas V. Jokužis.

Komentarai (1)