Turbūt vienas iš aktualiausių būsimuosius studentus kamuojančių klausimų yra abejonės dėl specialybės. Tik nedaugeliui mokykloje pavyksta tvirtai nuspręsti, kokių tikslų sieks gyvenime. Didelė dalis abiturientų iki paskutinės minutės blaškosi tarp savų polinkių, artimųjų patarimų, specialistų prognozių ir pažymių vidurkio suteikiamų galimybių.

Tad šiuo straipsniu mes norime pasidalyti savomis įžvalgomis apie specialybės pasirinkimą. Toks įrašas šiame tinklaraštyje jau ne pirmas – prieš mėnesį mes rašėme apie specialybės pasirinkimą iš psichologinės pusės – tuomet citavome Kauno darbo rinkos mokymo tarnybos psichologo Rimanto Glaznerio pamąstymus. Jeigu dar neskaitėte, tikrai rekomenduojame.

Šį kartą norėtume pakalbėti apie darbo perspektyvas renkantis specialybes. Tai irgi nėra visiškai nauja tema mums – prieš kelias savaites džiaugėmės, jog Lietuvos rinkoje po truputį daugėja darbo ir veiklos galimybių tiksliuosius ar inžinerinius mokslus pasirinkusiems jaunuoliams. Šią temą pratęsti paskatino 2010 m. kovo 24 d. portale delfi.lt publikuotas Eglės Samoškaitės straipsnis apie Lietuvos bedarbius ir jų tendencijas.

Straipsnyje rašoma, jog sunkmečiu išryškėjo, kad iš visų jaunų darbo nerandančių žmonių sunkiausiai įsidarbina madingas, masines specialybes įgiję žmonės – teisininkai, politologai, socialiniai darbuotojai bei kiti socialinės krypties studijas baigę jaunimo atstovai. Antroji darbo nerandančio jaunimo banga – tik vidurinį išsilavinimą įgiję jaunuoliai, kurie neįstojo į jokį universitetą arba nusprendė apskritai nesiekti aukštojo mokslo.

Tokias tendencijas vardija socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė, kuri trečiadienį dalyvavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje.

Be didelių filosofijų, galima aiškiai pasakyti, kad šiandien Lietuvoje dominuoja socialiniai mokslai, socialinis darbas – tai yra tos darbo vietos, kurios rinkoje per daug nekuria pridėtinės vertės. Kompiuteristai niekada nesiregistruoja Darbo biržoje, aukštųjų technologijų specialistai, mikrobiologai nesiregistruoja. Apskritai tie, kurie yra įgiję geras specialybes, kurie yra aukštos kvalifikacijos ekonomistai ar kiti specialistai Darbo biržoje nesiregistruoja – po posėdžio žurnalistams sakė A. Mikalauskaitė.

Pasak jos, blogiausioje situacijoje atsidūrė tie, kurie yra baigę populiarias ir madingas, bet nebūtinai reikalingas specialybes. Yra madingos specialybės, pavyzdžiui, teisė, vadyba. Dabar visi teisininkai ir vadybininkai, politologų krūvos yra, bet ar tai yra tos profesijos, kurios garantuoja, kad turėsi darbo vietą? Dar viena banga yra tie, kurie baigs vidurines mokyklas ir neįstos į aukštąsias – kalbėjo viceministrė.

Ką gi, ryškėja natūralios tendencijos – darbo rinka tiesiog neturi galimybių aprūpinti darbu populiariausių specialybių absolventų. Žinoma, šiais mokslais besidomintys jaunuoliai tampa gerais specialistais ir jiems bedarbystė negresia, tačiau yra ir tokių, kurie renkasi lengvesnį kelią dėl naujų mados vėjų ar savo galimybių ribotumo – tokiu atveju, problemų išvengti neįmanoma. Štai todėl mes ir raginame nepasiduoti mados šauksmui, o atsižvelgti į savo pomėgius ir polinkius. Į tiksliuosius mokslus besiorientuojantiems moksleiviams tikrai neverta švaistyti talento ir ateities galimybių vien dėl lengvesnių studijų ar aplinkinių nuomonės – darbo rinkos tendencijos ne tik dabar, bet ir ateityje bus palankios inžinerines bei fizinių mokslų žinias turintiems absolventams.

Kaip sako lietuvių liaudies patarlė: „mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs“.

Komentarai (3)