„Netbook“ klasės kompiuteriai daugeliui patrauklūs tuo, jog, palyginti su tradiciniais nešiojamais kompiuteriais, užtikrina itin didelį mobilumą, ilgą baterijos tarnavimo laiką, o jų kaina yra nedidelė – ypač jei jums reikalingas kelioninis „darbinis arkliukas“. Šiandien tokių kompiuterių pasiūla plati – pradedant miniatiūrinėmis jų versijomis, baigiant 12 colių įstrižainės ekraną turinčiomis nešiojamų ultramobilių kompiuterių versijomis. Trumpai aptarsime pagrindinius etapus, kuriais galima vadovautis, pasirenkant jums labiausiai tinkamą „netbook“ kompiuterį.

1. Nuspręskite, kokie jums tinkami kompiuterio matmenys.

Atsižvelgti reiktų į du esminius dalykus – ekrano dydį ir klaviatūros dydį. Dauguma tipinių nešiojamų kompiuterių komplektuojami su beveik standartine QWERTY tipo kompiuterine klaviatūra. Tačiau „netbook“ atveju tenka atsižvelgti į tai, jog standartinio dydžio klaviatūros sutalpinti paprasčiausiai nėra kaip. Kaip tik todėl „netbook“ klaviatūrų įvairovė yra palyginti plati. Pavyzdžiui „mini-netbook“ kompiuteriuose (taip, yra ir tokių – „mažesnių nei mažas“) klaviatūros mygtukai yra ne ką didesni nei mobiliojo telefono. Kompiuteriai su didesniais ekranais (įstrižainė nuo 11 iki 12 colių) dažnai gaminami su standartinio dydžio mygtukus turinčiomis klaviatūromis (bet ne visada). Bendras mygtukų skaičius ir jų išdėstymas taip pat gali skirtis.

Jei nusimato dažnas teksto surinkinėjimas (pavyzdžiui, naudojantis internetinių pokalbių programomis), rinkitės kuo patogesnę klaviatūrą. Net jei planuojate įsigyti gerai vertinamos kompanijos pagamintą kompiuterį – pavyzdžiui, „Dell“, „Apple“, HP, „Asus“ – asmeniškai nueikite į bet kurią parduotuvę ir patys pamėginkite, ar jums patinka klaviatūra, kad ir tai, kaip spaudosi jos mygtukai. Norint priprasti prie mažesnių klaviatūrų, reikia laiko, tačiau jos neabejotinai tobulėja ir kartais nedaug kuo nusileidžia stacionarių kompiuterių klaviatūroms. Kelis mūsų nuomone palyginti kompaktiškus ir neblogas klaviatūras turinčius „netbook“ modelius su galimomis įsigijimo vietomis pateikiame žemiau:

2. Įvertinkite, su kokiomis kompiuterinėmis programomis dirbsite (kompiuterio našumas).

Kai nutarsite, kokios programos bus reikalingos, reikėtų palyginti jų keliamus reikalavimus kompiuterio galingumui. Dauguma „netbook“ klasės kompiuterių be problemų veikia su biuro programų paketais, tokiais kaip „Microsoft Office 2007“ arba „OpenOffice 3.1“, tačiau, norint vienu metu vykdyti kelias programas, gali kilti problemų. Šiems kompiuteriams taip pat palyginti sudėtinga vykdyti profesionalias foto ir video medžiagos redagavimo programas. Jei kompiuteris jums reikalingas tik naršyti internete, susirašinėti elektroniniu paštu, žiūrėti nedidelės raiškos filmus ir naudotis teksto redagavimo programomis, techniniu požiūriu jums tiktų praktiškai bet kuris „netbook’as“.

Kiek kita situacija, jei jums reikalingas kompiuteris darbui. Tada reikėtų rinktis galingesnį procesorių, didesnį kiekį operatyviosios atminties (RAM). Pavyzdžiui, RAM dydis turėtų būti ne mažesnis, nei 2 GB; rekomenduojamas procesoriai – „Celeron ULV“ modeliai (U3400, U3600 ir pan.), „Athlon II Neo“ šeimos modeliai (K325, K625), taip pat kiek silpnesni, tačiau energiją taupiau naudojantys „Atom D525“, „Atom N570“ arba jiems analogiški modeliai. Jei turite laisvų lėšų, neabejotinai gerą našumą užsitikrinsite pasirinkę „Intel Core i“ procesorius, pavyzdžiui, „Core i3-380UM“. Taip pat įvertinkite, jog didesnis įvesties ir išvesties jungčių skaičius (pvz. USB, HDMI ir pan.) ir belaidžio ryšio funkcijos (Bluetooth, 3G) taip pat palengvina darbą ir padidina naudojimosi kompiuteriu komfortą. Palyginti didelį našumą turinčių „netbook“ kompiuterių pavyzdžiai galėtų būti tokie:

Jei mėgstate žiūrėti filmus, rinkitės didesnį ekraną turinį „netbook“. Tiesa, filmus juo žiūrėti nebus taip patogu, kaip standartinio dydžio nešiojamaisiais kompiuteriais, tačiau didesnis mobilumas šį trūkumą veikiausiai atsvers. Be to, namų naudojimui visada galima įsigyti išorinį didelės įstrižainės monitorių, kuris būtų jungiamas prie nešiojamo kompiuterio.

3. Apsispręskite dėl operacinės sistemos.

Paprastai “Netbooks” kompiuteriai komplektuojami su viena iš trijų operacinių sistemų: “Windows 7”, “Windows XP” (dabartiniu metu ši sistema naujuose kompiuteriuose diegiama itin retais atvejais, kadangi "Microsoft" yra nutraukusi techninį sistemos palaikymą) ir “Ubuntu” (nemokama OS, viena iš “Linux” atmainų). XP ir “Ubuntu” pasižymi mažesniais reikalavimais kompiuterio techninei įrangai. Tačiau, jei pasirinksite, tarkime, “Ubuntu Linux”, įsitikinkite, jog šioje sistemoje veiks visos jums reikalingos programos. Nepamirškite, jog operacinės sistemos kaina gali sudaryti pusę ar net daugiau paties "netbook'o" kainos.

4. Ar svarbu, kiek kompiuteris galės veikti be išorinio energijos šaltinio?

Trukmė, iki kol prie maitinimo tinklo neprijungtas kompiuteris išeikvos baterijoje saugomą energiją, priklauso nuo kelių veiksnių. Pirma - savaime suprantama, baterijos talpos; antra - kaip intensyviai kompiuteris naudojamas; trečia - kaip efektyviai energiją naudoja kompiuterio viduje esantys elektroniniai komponentai. Trumpai pakomentuosime kiekvieną iš šių veiksnių.

Baterijos talpa priklauso nuo konkretaus jos modelio. Jei reikia didesnio energijos rezervo, rinkitės talpesnę bateriją - jose saugomos energijos kiekis paprastai matuojamas ampervalandėmis (Ah), miliampervalandėmis (mAh) arba vatvalandėmis (Wh). Kuo šis skaičius didesnis, tuo baterija talpesnė. Tačiau turėkite omenyje, jog baterijos svoris yra proporcingas jos talpai, tad jei norėsite didesnės autonomijos, teks susitaikyti su didesniu įrenginio svoriu ir didesne jo kaina.

Kuo siejasi baterijos darbo trukmė ir kompiuterio naudojimo intensyvumas? Šiuolaikiniai kompiuteriai energijos rezervą naudoja gan taupiai ir „protingai“, t. y. jei kompiuteris nieko neveikia, arba atlieka kokią nors nesudėtingą užduotį, procesoriui tiekiamos energijos kiekis yra sumažinamas ir taip sumažinama jo sparta iki reikalingos ribos. Tas pats galioja ir vaizdo posistemei – vienoks poreikis energijai žiūrint aukštos raiškos (HD) filmą, kitoks – rašant elektroninį laišką.

Energijos sąnaudos taip pat priklauso ir nuo to, kaip efektyviai energiją vartoja atskiri komponentai – atmintis, diskas, procesorius ir kitos posistemės. Sąvoka „galingesnis procesorius“ reiškia ne tik tai, kad jis sparčiau veikia; galingesnis to paties tipo procesorius visada naudos daugiau energijos, nei lėtesnis jo analogas. O jei reikia ir didelės spartos, ir mažų energijos sąnaudų? Rinkitės energiją taupiai naudojančius kompiuterius – kuriuose naudojamos dinamiškai energijos sąnaudas keičiančios vaizdo plokštės, ultražemos įtampos (ULV – Ultra-Low Voltage) procesoriai ir panašios technologijos.

Daugumai šiuolaikinių „netbook“ kompiuterių baterijos energijos pakanka 4-14 valandų. Taip, intervalas labai platus, tad pasirinkti bus iš ko. Talpias baterijas turinčių „netbook“ klasei priskiriamų kompiuterių pavyzdžiai:

5. Koks jūsų biudžetas?

„Netbook“ klasės kompiuterių kainos gali svyruoti nuo 700Lt iki maždaug 2000Lt. Ne visų gamintojų kompiuteriai pasižymi vienodu kainos ir našumo (funkcionalumo) arba kainos ir kokybės santykiu. Neretai smulkesni gamintojai siūlo geresnes kainas už panašaus lygio aparatūrą, tačiau prekinis ženklas bus mažiau žinomas ir dažnai teks susitaikyti su trumpesne garantija. Nebijokite apie tai paklausti pardavėjo, teiraukitės internetiniuose forumuose arba paieškokite atsiliepimų apie gamintojus įvairiose internetinėse svetainėse.

Komentarai (1)