2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Dievo pėdomis

Jei religijas ir dievus vartotum daugiskaitoje, būtum žymiai objektyvesnis, ir daugelis dievų buvimo 'įrodymų' stotu į savo vietas, t. y., būtu tik juokingi nesusipratimai. Teiginiai, kad to, ar ano negali įrodyti šiuolaikinis mokslas, nėra rimti argumentai. Pažvelk į netolimą praeitį, kas nutiko su perkūno garbinimu. 'Žodis tapo kūnu'- burtininkų, šamanų, užkalbėtojų credo, tai naudoti religijose, reiškia, prilygti jiems.

Kita vertus šių temų komentaruose to dar nebuvo - astrologas juokiasi iš krikščionių. Ar pikta dėl to, kad bažnyčia draudžia užsiimti astrologija, būrimais ir pranašavimais? Jei jau esate astrologas, būtų įdomu sužinoti, kokias tiesas pavyko atskleisti. Ar tikrai 2012-12-21 bus pasaulio pabaiga? Taip pat labai domina astrologijos metodas. Kadangi šio metodo iš esmės aš nežinau, tai galiu užduoti tik vieną klausimą - ar pats stebite dangaus kūnų judėjimą ir pozicijas, ar viskas yra jau surašyta jūsų knygose?

Taip Otto, galima dievus ir religijas teigti daugiskaitoje. Bet tai prieštarauja monoteizmui, kurio laikosi krikščionybė. O straipsnis paremtas krikščionybe.

O ar nemanai, kad monoteizmas prieštarauja tolerancijai, ir galų gale, logikai, religijų visumos atžvilgiu? Juk tiek indėnų dvasios, tiek kitų religijų dievai, turi tą pačią paskirtį,- pridengti nežinojimą ir apsimesti žinančiu, pridėti pasitikėjimo, o galų gale, pagrindinė paskirtis- įtikinti, kad mirties nėra, pas vienus- dausos, amžinosios ganyklos, pas kitus- rojus... Kodėl nori tikėti? Manau, to nereikia nei klausti. O kodėl nenori būti objektyvus? Ogi todėl, kad nenori prarasti to, kuo tiki.

Monoteizmas yra filosofinė kategorija. Dėl tolerancijos - Krikščionybėje yra laisvos asmens valios doktrina, kas reiškia, kad asmuo gali tikėti Kristų, tikėti ką tik nori ar iš viso netikėti. Istorinės bažnyčios klaidos kitaip mąstančių atžvilgiu šios doktrinos nepanaikino. Paaiškink, kur aš neobjektyvus? Aš gi neagituoju tikėjimo ar netikėjimo.

Aš manau, kad straipsnis įdomus, gerai sudėliotas ir logiškos sekos, kaip dažnai sakau, yra daugybė požiūrių į teiginius, todėl tekstą gali interpretuoti kaip nori, asmeniškai man patiko, kad autorius atitolina dievą nuo žmogaus ar materijos, suteikdamas jam kaip visko pradininko vaidmenį ir tai bando teigti parodydamas kiek pasaulyje yra konstantų ir kad realybė nėra chaotiška - taisyklės, o dievas (ne religijos) kaip visko pradžia.

Tik žmogus gali sukurti tokį tekstą, kurio niekas nesupranta.

http://www.spauda.lt/skaityti/taukst.htm

kas čia per pievelė? Gerai, o jeigu žaidimas įvyko eksprontu, grįžai namo įėjai per kambario duris ir pamatei kad tavo šeima lošia žaidimą, tu prie jo prisijungei.. žaidimo baigtį lemia atsitiktinumas, tokiu pat atsitiktinumo dėka šis žaidimas ir prasidėjo. Detalaus plano nėra ir nebuvo visata yra be galo didelė, belieka tik įsivaizduoti kokia erdvė yra už visatos ir kokio ji dydžio ir tada jau gali suprasti kad erdvėje kuri yra be galo be krašto nėra atsitiktinumo kuri negali įvykti, jeigu taip nebūtų, tada tai prieštarautų visatos neapibrėžtumui.

Aš, Dievą matau kaip procesą ir pasekmę, vykstančio veiksmo tiek subatominio proceso smulkiausiame skilime, tiek Visatos tolimiausiame taške, kaip energiją apimančią visus kraštutinumus, kurios dėka viskas sujungiama į pastoviai kintančias formas. Būdamas mažas nuolat buvau verčiamas kalbėti vakare maldą ir eiti į bažnyčią, tuomet jokiu būdu negalėjau patikėti, Dievu (dėde danguj, kuris tave baudžia, kai būni negeras)mat tuomet buvau matęs filmų, jog danguje virš debesų yra saulė ir nieko daugiau. Būtent mokslo žmonės, kurie braunasi i atomo vidurį ir žvelgia į Visatos pakraščius privertė pajusti tą dievišką aplinkos alsavimą "Truputis mokslo atitolina nuo Dievo, daug - vėl pas jį atveda."Luis Pasteras "Nėra nieko kilnesnio, kaip artėti prie Dievo ir jo dieviškumo spindulius skleisti tarp žmonių. Ludwig van Beethoven Tikiu, kad visi moksliniai tyrimai savo atomazga, vieną dieną atgręš, nespėjusiuosius patikėti, į tikėjusius nuo pat pradžių pradžios. ___________________________ Autorius

"Tikrai neįsivaizduoju, kas liks iš civilizacijos ir istorijos, jei literatūroje, mene, praktiniuose reikaluose, moraliniuose standartuose bei įvairioje kūryboje proto ir dvasios veikloje ištrinsime susikaupusią tiek tiesioginę, tiek netiesioginę Kristaus įtaką." Dr. Ch. Malikas

"Kai žmogus nustoja tikėjęs Dievu, tai dar nereiškia, kad jis nebetiki niekuo. Tada jis tiki bet kuo." G. K. Čestertonas

Dievas ir matematika: šitai tiesiog rodo, jog santykis tarp Dievo ir mokslo yra neatsiejamas fenomenas

Kai aš nustojau tikėti Seneliu šalčiu, pamatęs, kad tai nusigrimavęs pažįstamas, kad vaikus atneša gandras, o po to ir dievu, aš pradėjau daugiau abejoti, o ne tikėti bet kuo. Elektros srovės aš nematau, bet tikiu ja, nes ji veikia mano pojūčius: Didelės įtampos duoda per nagus, mažos jaučiasi liežuviu, o įjungus jungiklį užsižiebia lemputė.

Prisiskaičiau daug protingų pasisakymų, deja pats dar neesu tiek nugyvenęs ir pakankamai išprusęs.. Bet suprantama straipsnis įdomus nors jau ir be komentarų pagalbos suprantu kaip paprasta "bullshit". Kaip tik ruošiuosi skaityti "Dievo iliuziją" nors prieš tai darant pasakysiu viena, Dievu aš netikiu, ir ta jo sukurta sistema, man atrodo kad jei visata begalinė tai bet kuris atsitiktinumas joje taip pat yra įmanomas. Kadangi begalybė neturėtų būti ribojama laiku, erdve... Aš tikiu tik vienu. ENERGIJA. Manau žmogus, augalai, netgi kietesnės materijos yra sudarytos iš energijos, na suprantat atomai juda tam tikrais dažniais, juose kaupiasi dideli kiekiai energijos, tikiu ir tuo kad energija NIEKUR NEIŠNYKSTA tik transformuojasi, tai puiku, mes, kaip ir visa kita esame energijos išraiška, tai gali patvirtinti tokie žmones kaip Anthony Robbins, Robin Sharma... tai va, tiek. Plačiau paaiškinti negaliu nes apie tai tikrai ne daug išmanau, bet vistiek atrodo neįtikima tikėti intelektu kuris egzistuoja visą laiką. Juo labiau kai žinoma, kad religija ne kas kita kaip seniausia pasaulyje žinoma diktatūra (Filmas Zeitgeist). Gal ką ir ne į temą nupasakojau, būtų malonu sulaukti korekcijos tokiu atveju. Dar pridėsiu, mokslininkai yra nustatę, kad miegas prilygsta laikinajai mirčiai(buvo rašyta šioje svetainėje) kad miegant žmogus bent jau sąmoninga jo dalis keliauja ten kur ir mirštant, na tiesiog paprastai tariant sąmonė išsijungia, smegenų aktyvumas mažėja iki minimumo, reikalingo tik palaikyti organizmo funkcijas. Taigi, gal kas miegodamas sutikot Dievą? nes aš tai jo ten nemačiau, ir vargu ar mes link jo kažkur keliaujam.

Vai vai... Straipsnyje pilna netikslumų. Bet nekartosiu. Jau kiti tai išanalizavo. Tiesiog religingiesiems geriausia būtų ir toliau laikytis argumento, kad dievo įrodinėti nereikia, o reikia tikėti. Šiais technologijų laikais net aštuntokai jau supranta, kaip bet kurį įrodymą išaiškinti kaip nesąmonę.

Istorija apie du kūdikius Nėščios moters įsčiose kalbasi du kūdikiai. Vienas jų tikintis, kitas - ne. Netikintis: Ar tu tiki į gyvenimą po gimimo? Tikintysis: Žinoma. Juk akivaizdu, kad po gimimo gyvenimas tęsiasi. Mes esame čia, kad taptume pakankamai stiprūs ir pasiruoštume tam, kas laukia mūsų po gimimo. Netikintis: Tai kvailystės! Po gimimo jokio gyvenimo negali būti. Ar tu gali įsivaizduoti, kaip toks gyvenimas atrodytų? Tikintysis: Na, smulkmenų nežinau, bet aš tikiu, kad ten bus daugiau šviesos ir kad mes galbūt patys vaikščiosime ir valgysime savo burna. Netikintis: Kokia nesąmonė! Neįmanoma pačiam vaikščioti ir valgyti burna. Tiesiog juokinga! Juk mes pririšti prie virkštelės, kuri mus maitina. Žinai, ką aš tau pasakysiu: neįmanoma, kad būtų gyvenimas po gimimo todėl, kad mūsų gyvenimo aprūpintojas - virkštelė - yra labai trumpa. Tikintysis: Aš esu įsitikinęs, kad gyvenimas po gimimo yra galimas. Tiesiog viskas bus kitaip. Galima kai ką ir įsivaizduoti. Netikintis: Bet juk iš ten dar niekas niekada nesugrįžo! Taip jau yra, kad gyvenimas baigiasi gimimu. Ir apskritai, gyvenimas - tai kentėjimas tamsoje. Tikintysis: Ne, ne! Aš tiksliai nežinau, koks bus gyvenimas po gimimo, tačiau bet kokiu atveju mes pamatysime mamą ir ji mumis pasirūpins. Netikintis: Mamą? Tu tiki į mamą? Ir kur gi ji yra? Tikintysis: Ji yra apie mus. Ji visur, mes joje esame ir dėka jos judame ir gyvename. Be jos mes tiesiog negalėtume gyventi. Netikintis: Visiška nesąmonė! Aš nemačiau jokios mamos ir todėl akivaizdu, kad jos nėra. Tikintysis: Nesutinku su tavimi. Tu tiesiog neįsiklausai. Juk kai viskas nutyla, galima išgirsti kaip ji dainuoja ir pajusti, kaip ji glosto mūsų pasaulį. Aš tvirtai tikiu, kad tikrasis mūsų gyvenimas prasidės tiktai po gimimo. Nežinomas autorius

Kadangi Dievą įrodyti gan sudėtinga už tai darosi dvigubai idomiau

Kunigas R. Doveika dar geresnes pasakas seka: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=43802551 bet kas iš to? Jau nebe pasakomis pažystame pasaulį. P.S. Eina sumanus, spėčiau, kad išpažysti nevisai tradicinę religiją. Ar klystu? Jei ne paslaptis, gal gali patenkinti mano smalsumą? P.P.S. Forume yra tokia funkcija "edit". Pasistenk ja naudotis, o ne rašyti kelias žinutes iš eilės.