2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Dievo pėdomis

Regis, Frydrikas Nyčė jį jau seniai palaidojo kažkurioje savo knygoje, parašydamas: "Kur Dievas? Kur Dievas? Dievo nėra... mes jį nužudėme..."

Gal pradekim nuo to, kad mitologinei butybei vardu dievas irodymu nera.

Neskaitote, tamsta, komentarų.

"Gamta turi tobulybės, idant parodytų, jog ji yra Dievo paveikslas, ir turi trūkumų, jog ji yra tik paveikslas." B. Paskalis „Mintys“

, mano manymu, yra pražūtinga klaida. Kad ir kur keliautum, negali pasiimti viso savo bagažo; kartais tenka, be kitko, palikti net savo dešinę ranką ir akį. Gyvename ne tokiame pasaulyje, kur visi keliai yra tarsi apskritimo spinduliai, vis labiau artėjantys prie kits kito ir galiausiai susitinkantys centre. Tai veikiau pasaulis, kur kiekvienas kelias šiek tiek paėjėjus iškart skiriasi į du, o šie šakojasi vėl, ir ties kiekviena kryžkele turi rinktis... " C. S. Lewis Įrodymų, kad visatoje egzistuoja protinga gyvybė nėra, bet mokslas tiki ja ir jos ieško.

Matai baigiu sužinoti, kad Dievo nėra. (juokauju) . Tie visi pasisakymai prieš labai įdomūs ir informatyvūs. Įdomu tai, kad žmonės taip pat lengvai netiki kaip aš tikiu.

Pakomentuok ir kitose temose, ne tik po savo straipsniu.

Nemirtinga tema ši yra: vieni apakinti mokslo įžvalgos Jį neigia, o tie kurie tiki, nelabai ką turi pasakyti, nes skaičiais to niekas neįrodo - vadinasi nėra. Dievą, kaip visa ko vykstančio proceso pasekmę man įsivaizduoti patinka, ten daug nežinomųjų, kur atrodo paprastame ląstelės pasidalijime yra nuostabi sąveika su aukštesniu idealu, kurį pamatai tada, kai pajauti. Galima burti panašiais pavyzdžiais be galo ir vis tiek liks dvi stovyklos kur vieni eis su Juo kiti Prieš Jį, gal net dėl sportinio intereso. Kaip ten bebūtų keliai išsiskiria mokslo ir religijos, nors ištakos tos pačios. Mokslas, tiesiog matydamas rėmus netiki peizažu už lango.

Trolini? Nuo kada citata yra laikoma irodymu?

Visur už visų straipsnių yra vienoks ar kitoks Dievo pažinimas. Mano komentarai ten nedaug ką pakeis, nes žmogus jau rašo su nusistatytu požiūriu o aš nesu Mesijas , kad sugebėčiau juos perversti į kažką kitą. Nenoriu nieko pikdyti, bet "Kai už lango čirškia žvirbliai aš uždarau langą" tuomet ir man ramu ir žvirbliai lieka patenkinti.

Visa sita brieda apibudina paryskintas zodis.

C. S. Lewis novelistas, o ne mokslininkas.....

Vadinasi, dievai yra nežinomieji, na, X, Y.., originalu, gal todėl niekas ir nepasako, KAS YRA DIEVAS. Jei dievai yra visa ko kūrėjai, tai melas, nes jie Maskvos nepastatė ir Porše nesukūrė. Dėl mokslo ir rėmų- sėkmės gėrintis peizažu paveiksle. Mokslas bent jau patikrins, ar tai paveikslas, ar langas. O apie amžinąjį gyvenimą pamirši po mirties 5 minučių laikotarpyje.

Tai taip išeina kad savo įtaką skleidi tik tada kai matai jog gali kažką įtakot? iš mano varpinės žiūrint tai nieko bendrą su tiesa ar objektyvumu neturi

Gudrus buvo tas Paskalis, kaip koks šamanas: "... nors ir daug būtų šansų, jog Dievo nėra, kur kas daugiau būtų pralaimėta pasirinkus "neteisingą atsakymą". Geriau tikėti į Dievą, nes gali laimėti amžiną palaimą, jeigu jis yra, o jeigu jo nėra - tikėjimas tau niekuo nepakenks. Kita vertus, jeigu netiki į Dievą, bet pasirodo, kad klydai, tavęs laukia amžinas prakeikimas, o jeigu buvai teisus ir jo nėra, tada nei laimi, nei pralaimi. Vadinasi aišku, kad čia nėra ko ir galvoti. Tikėk į Dievą." Gudruolis. Bandė Dievą apgaut. O jeigu pavyzdžiui Paskalis pasirinko ne tą Dievą? Jeigu pasirodys, kad tas kitas Dievas irgi yra toks pat pavydus kaip Jahvė ir nutrenks jį pragaran? Taigi gal geriau nešvaistyti resursų dėl religijų ir tiesiog gyventi taip, kad prieš mirtį nebūtų gėda dėl to, kas pasakyta, padaryta. Gal geriau gilintis į sukauptą patirtį ir prisidėti prie žinių kaupimo ir skleidimo?

Iš to galima padaryti tokią prielaidą, "religija yra psichologinis vergavimas"

Tiesa - tik dar vienas aspektas. Objektyvumas irgi yra diskutuotinas, nes rašantįjį sąlygoja daugybė pašalinių įtakų patirtis išsilavinimas fizinė būklė ir kt. Savo įtaka įtakoju pirmiausia save, o tada jau pasipila pasekmės.

Vergavimas būtų, jei tave verstų garbinti Dieva prieš tavo valią, bet dabar juk to nėra. Krikščionys krikštija mažus vaikus prieš jų valią, bet jie krikšto gali atsisakyti, tai nėra nuosprendis visam gyvenimui. O tai, kad žmonės laiko save tikinčiais, vien dėl saugumo sumetimų, tai tik parodo kokie jie dvasios ūbagai.

Manau šiuo atveju galima be didesnio vargo suprasti kad mokslas yra arčiau tiesios, nes jis turi daugiau faktais pagrįstų reiškinių nei religija? tačiau jeigu tiesa kaip aspektas neturi nieko bendra su jokia bendresne tiesa ir tėra tik kiekvienam sava na tokiu atveju nėra apie ką daugiau ir diskutuot, nes tokiu atveju ši diskusija pavirs tik žodžių karu

Kas tau juos prikišinėja, dabar net patys dvasininkai į rojų ir pragarą rimtai nebežiūri o abejonės sveikas dalykas, va kai priimi viską už gryną tiesą, tada ir tampi reklamos auka.