2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Teisė žinoti tiesą, suvokti ir pasirinkti

Reikia būti bent teologijos magistru, kad sąžiningai atsakyti į tavo klausimus. Aš tokio išsilavinimo neturiu. Kadangi Biblijai yra taikomas ne vien tiesioginio supratimo kriterijus (čia ne mano nuomonė, kažkur skaičiau apie Biblijos aiškinimą), kyla būtinybė kai kurias jos vietas interpretuoti taikant kitus metodus - istorinį, lingvistinį, alegorinį, sisteminį ir kt. Pritempinėti prie dabartinės situacijos bent jau aš nematau reikalo. Biblija skelbia ne mokslines, o egzistencines tiesas, kurių aktualumas toks pat ir dabar, ir prieš 2000 m. Stengtis kiekvieną padaryti tikintį negalima (jau esu rašęs apie laisvos valios doktriną), tai žmogaus asmeninio pasirinkimo reikalas. Pamoralizuoti - taip, su sąlyga, jei pats esi moralės pavyzdys.

Kalbu tai, ką pats patyriau, ar išsiaiškinau. Tavo minties nėra reikalo sudirbinėti, nes nepateikei įrodymų, kad būtent taip ir yra. O įrodymas yra ne vienas, ir ne du eksperimentai. Vienodas rezultatas turi būti gaunamas daugelio nesusijusių eksperimentuotojų, tada tai bus įrodymas. Tavo paliestus dalykus reikėtu nagrinėti atskiroje temoje, nesusijusioje su religijomis, o grynai psichologiją. Kalba eitu apie žmonių sąmonės defektus; įtaigą, psichologinius šablonus ir pan. Žmonių psichologija nebuvo mano tikslas, rimčiau domėjausi robototechnika, psichorobika http://readr.ru/igor-rosohovatskiy-e-su ... yudey.html Atsiradus kompiuteriams, tai padėjo man juos geriau perprasti. Žinoma, padeda suvokti ir paaiškinti tavo minimus 'stebuklus'. Todėl ir pasiūliau apie tai pasiskaityti.

Nu tai koks cia saziningas interpretavimas? "Jis saziningai kritikuoja, nes jo kritika atitinka mano isitikinimus", ane? Tokiam dalykuj nera jokios saziningos kritikos. Arba tiki arba ne.

Vėl matosi, kad tamsta neskaito visų komentarų ir vertina juos nesistemiškai. O kad būtų galima su jumis produktyviai diskutuoti, perskaitykite pradžiai nors kokį geresnį filosofijos įvadą.

". Gal kas nors galėtų tai pakomentuoti? Mano galva, tai labai "kuklus" skaičius.

http://www.pcworld.com/article/202803/g ... ished.html

Padauginsiu Sielinui komentarų. http://www.delfi.lt/news/daily/world/ka ... d=53302533

Radikalus fundamentalizmas klesti ne tik musulmonų pasaulyje, bet ir krikščionių. Pastarasis gal labiausiai paplitęs JAV. Polinkis į kraštutinumus regis būdingas homo sapiens ir pasireiškia netgi politikoje (pvz. Radikalių pažiūrų partijos) ar kitose srityse per diskriminaciją, rasinę ar kitokią neapykantą.

Interpretacija pagal apibrėžimą yra visada subjektyvi. Bet kokia interpretacija neturi nieko bendro su originalu, o yra autoriaus kūrybos rezultatas. Tai, kad du autorius pastūmėja tas pats šaltinis jokiu būdu nereiškia, kad rezultatas bus toks pats. Kaip taisyklė - visiškai priešingai. Teisė ir teologija (labai sąlyginai dar sociologija) dėl itin didelės bent daugmaž vienodo tekstų supratimo reikšmės išvystė formalizuotus tekstų aiškinimo metodus, ženkliai (bet toli gražu ne visiškai) apribojančius kūrybinius polėkius. Teisės ir teologijos mokslų tikslas kaip tik ir yra indoktrinuoti studentus taip, kad jie tam tikrus tekstus suprastų daugmaž vienodai. Todėl teisės/teologijos mokslai plius praktika leidžia absolventams apytiksliai nuspėti vienas kito minties eigą ir atitinkamai apytiksliai vienodai taikyti teisės aktus/religines normas. Tai viso labo pragmatinis instrumentarijus, nieko bendro neturintis su teisės akto ar religinio teksto "tikraja prasme". Dabar neprisiminsiu kuris, bet vienas iš iškiliausių teisės teoretikų yra pasakęs, kad įstatymo tikroji prasmė yra neaktualus teisine prasme klausimas.

Objektyviai neįmanoma dėl visuomeninių santykių dinamikos ir pliurališkumo. Dar joks kompas su analogijomis nesugyvena, o tu jau į algoritmus nori viską suvesti. Be to, teks daryti egzaminus į seimą, nes dabartiniai imbecilai nieko nesupras.

Teisės aktų problema yra ne beasmenės konstrukcijos, "lotynizmai", ilgi sakiniai (be kurių jokių baigtinių sąrašų nesigauna) ar laikų vartosena, o itin specifinis stilius ir jame slypintys galimi taikymo niuansai. Anglosaksai šioje srityje pirmūnai. Nors ES teisėkūra juos jau pasivijo. Paskaitykit direktyvų tekstus (bet kokių ne pernelyg technologinių, pvz, atsinaujinančios energetikos ar darbo teisės), sakiniai kaip ir neilgi, konstrukcijos kaip ir nesudėtingos, o vat suvokti, kas norima pasakyti, reikia gerokai pasėdėti. Lietuviški teisės aktai palyginus gėlytės. P.S. Mano įsitikinimu, nemokančiam lotynų kalbos teisininku dirbti kategoriškai draudžiama. Būtent lotynų kalba leidžia dvidešimt puslapių į vieną frazę sutalpinti, o esmę vienodai supras bet kurios valstybės teisininkas. Vienoje byloje Apeliaciniame teisme po kalbos su "lotynizmais" kolegijos pirmininkas prokurorę marytės melnikaitės stovimoje būsenoje dešimt minučių primygtinai tardė nors ką nors pasakyti, o tardymui nepasisekus, iškėlė absoliučiai pagrįstą klausimą, ką ji tame teisme su dar keletu valstybės tarnautojų veikia.

Nebloga rašliava, viskas išdėstyta logiškai. Užskaitau. Tik sunervino, kad tokia trumpa.

Taip, Niemand, dėl teisės akto prasmės-reikšmės atskyrimo tu teisus.

Gal krikščionys fundamentalistai apribos islamo fundamentalistų įtaką?

H.Kelsen "Grynoji teisės teorija".

Algoritmai skirti ne tik kompiuteriams. Patiekalo receptas, pvz., skirtas kulinarams, vartotojo instrukcija - pirkinio naudotojui, o verslo procesų procedūros - aprašo kaip turi darbines veiklas atlikti darbuotojai pasiskirstę rolėmis. Beje, pastarosios, skirtingai nuo įstatymų aprašytos gana aiškiai ir efektyviai, nes orientuotos į praktinį taikymą (įstatymai irgi, tarsi turėtų būti orientuoti į praktiką, tačiau ruošiami teoriškai, ir prieš išleidžiant netestuojami - "išbandomi" ant gyventojų).

Ar fundamentalizmas nesikerta su demokratijos principais? Šeimininkas sukūręs žudiką vėliau gali pats žūti nuo to žudiko rankos.

Jei Islamo fundamentalistai (nebūtinai tik jie) sukels didelę grėsmę Vakarų saugumui, demokratija laikinai gali būti apribota.

Čia dar klausimas kas kam grėsmę kelia.