2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Religija ir logika

Tai konkursinis darbas? Jei taip, įdomu ir tenka sutikti su didele dalimi išsakytų minčių, tačiau pasigedau labiau koncentruotų išvadų. Smalsu kas norėta pasakyti čia (ar neteks autoriui aiškintis už tai ):

Kai dauguma elgiasi kvailai tai vadinama religija, kai taip elgiasi vienas - jis idiotas. Tai buvo pasakyta Richard Dawkins knygoje "Dievo iliuzija". Man šis išsireiškimas nebūtinai siejasi su religija. Šį išsireiškimą galima pritaikyti bet kuriai masinei psichozei (pvz. mada, krepšinio karštinės, skandalai ir t.t.). Kai kuriais atvejais būtų per drąsu teigti, kad dauguma idiotai, to pasekoje taikomės prie aplinkos ir neišreiškiame savo pažiūrų. Elementarus pavyzdys politikoje. Ar gali kas pasakyti, kad bent vienas iš politikoje aktyviai dalyvaujančių žmonių deklaruotų, kad yra netikintis? Paprastai jų religingumas išlenda kai pasiimamas dvigubas darbo užmokestis už dalyvavimą mišiose. Gudresnis užmokesčio neimtų , o gal ir imtų kai žinoma, kad žmonės taip greit pamišta skandalus...

Religijos ir logikos ryšiai, jų buvimas ar nebuvimas, atskleisti labai paviršutiniškai, kas daro straipsnį neatitinkantį jo pavadinimo.

"Ne tik vaikai ar moterys, bet suauge yra linke i spontaniškus, neapgalvotus veiksmus" Šis teiginys turėtų sulaukti audringos reakcijos

Straipsnio pavadinimas turėtų būti:

Oi kaip su šituo nesutinku, ponas "skeptike". Žinai tokią nekreipiančią į religiją organizaciją kaip raudonasis kryžius? Kai kurios labdaros nepriima aukų ne iš katalikų, bent jau dauguma atvejų. Ar čia geras elgesys? Ateistai Lietuvoje neturi panašaus nieko, todėl, kad nėra vienos organizacijos (ateistas plati sąvoka). Be to jei įdomu, pasidomėk ką siuntė religinės labdaros potvynio Japonijoje aukoms. Užuot antklodęs siuntę, siuntė biblijas, lankstinukus, kitą religinę propogandą. Kaip motina Teresė rengė už paramą prieglaudas ir kiek pastatė vienuolynų. Pilni namai panašu, kad religiniai literatūrai išleidžią gerą dalį savo lėšų. Kokią teisę turi organizacija nemokanti nemažai mokeščių, nesusijusi su savo veikla kišti trigraštį į politiką. Sutinku alkoholis tai viena problema, bažnyčia pasisako, bet aborto ir lytinio švietimo įstatymai yra tie kur bažnyčiai nederėtų kištis. Kur ji dingsta kai vaikų namus reikia rengti, kur dingsta katalikiška užuojauta, kai du žmonės gyvena nesusituokę, kai viena motina pagimdo vaiką? Bažnyčiai panašu smagu parėkti, kokie jie geri, bet kai spręsti problemas visada prireikia kitų institucijų. Geriau bažnyčia žiūrėtų Sekmadienių ir kviestų tikinčius, bei turėtų kokį "Caritas"(Turbūt tik jis ir teveikia realiai), gal dar prisidėtų prie pagalbos grupių alkoholikams ir vienišiems tėvams, bet tikrai ne atskirtų vienišus tėvus ir alkoholikus nuo bažnyčios, kaip dabar daro (tu prastas katalikas, toks ir anoks dažnai pasakoma žmogui turinčiam problemų) ir gadintų dar labiau padėtį neatsakingai kišdamiesi į valdžią.

Study by Harvard University professor Robert Putnam found that religious people are more charitable than their irreligious counterparts. The study revealed that forty percent of worship service attending Americans volunteer regularly to help the poor and elderly as opposed to 15% of Americans who never attend services. Moreover, religious individuals are more likely than non-religious individuals to volunteer for school and youth programs (36% vs. 15%), a neighborhood or civic group (26% vs. 13%), and for health care (21% vs. 13%) Arthur C. Brooks wrote in Policy Review regarding data collected in the Social Capital Community Benchmark Survey (SCCBS) (data collected by in 2000 by researchers at universities throughout the United States and the Roper Center for Public Opinion Research):The differences in charity between secular and religious people are dramatic. Religious people are 25 percentage points more likely than secularists to donate money (91 percent to 66 percent) and 23 points more likely to volunteer time (67 percent to 44 percent). And, consistent with the findings of other writers, these data show that practicing a religion is more important than the actual religion itself in predicting charitable behavior. For example, among those who attend worship services regularly, 92 percent of Protestants give charitably, compared with 91 percent of Catholics, 91 percent of Jews, and 89 percent from other religions. ateistams rupi visuomene? tai dazniausiai savanaudziai - zmogiskumo neturintys zmones..

Gal ir man vertėtų drėbti panašią nesąmonę apie tikinčiuosius? Kaip dėl juokingo senelio ant debesio, ką?

Kodėl tas raudonasis kryžius, o ne raudonasis mėnulis kviesčiau pamąstyt. O dėl ateistų ignoravimo prašom konkrečius faktus, o ne VBS (viena boba sakė) agentūra remtis. Sudėtinga argumentuoti kuris geresnis, nes čia mokslas bejėgis, taigi šios statistikos nevertinčiau rimtai. Kitas dalykas tai, kad sudėtinga vartoti sąvoką ateistas, nes čia aš negaliu nuspręsti kokie yra visi ateistai (yra ir tokių ateistų, kuriais žaviuosi), tačiau jų tarpe yra materialistų, kuriems terūpi tik materialios vertybės ir savas kailis. Manymas, kad laimė ir gerovė priklauso nuo didelio turto yra savaime ydingas ir niekur neveda.

Straipsnio pavadinimas mano nuomone nelabai atitinka jo turinio. Perskaitęs pavadinimą, susidariau nuomonę, kad autorius rašys apie religiją per logikos mokslo prizmę. Deja, to nebuvo. Kitas dalykas, radau faktinių ir elementarių lietuvių kalbos klaidų (gal pastarosios buvo padarytos per skubėjimą, bet, visgi - atsižvelgti pravartu būtų): 1. Rašė

Tarkim statistika pateikia teisingus skaičius, bet dar reikia mokėti juos suprasti ar teisingai interpretuoti. Gal tai, kad daugiau tikinčiųjų savanoriauja, dar visai nereiškia, kad jie tai daro dėl to, kad pradėjo tikėti? Gal tie žmonės, kurie labiau linkę rūpintis aplinkiniais taip pat labiau linkę į misticizmą? Į tikėjimą ir pan? Tada jie ir be religijos savanoriautų, tik va kadangi labai dalyvauja visuomenės gyvenime, tai dalyvauja ir religinėje veikloje?

O štai taip suapsoliutinti negalima. Kitą vertus, kalbant apie nusikalstamumą ar pan. t.y. apie tai, ką kalba (draudžia) religinės institucijos, tai laikyčiau papildomu sluoksniu esančiu šalia pasaulietiškų įstatymų ir atliekančiu šiokį tokį prevencinį darbą. Panašiai yra ir su labdaringumu. Tikintieji turi bibliją. Ateistai turi ... O gi nieko neturi. Tikintis "kvailys" bent jau turi iš ko semtis dorovės supratimo, jam suspaprastinta forma. Netikinčiam "kvailiui" nieko nelieka, todėl ir labdaringumas skiriasi.

Ar tikrai? Esu ateistas ir didžiąją dalį laisvalaikio NEATLYGINTINAI skiriu visuomeninei veiklai. Ar tai daro daugumą katalikų?

Tamsta save laikai "dauguma ateistų"? O gal kaip tik ir esi iš to mažesnio labdaringųjų procento?

Nesutinku. Biblija dorovės šaltinis? Vienas "dorovingas pavyzdys" http://biblijos.lt/bible/3/NUM/31. Žudyti ir keršyti dorovės pavyzdys? Čia tik vienas iš daugelio Biblijos "dorovės" pavyzdžių. sakote neteisingai interpretuoju? Tai kad nėra taisyklių kurios nurodytų kaip reikia interpretuoti. Paradokslu, tačiau labiausiai religingos būna moterys (bent jau bažnyčioje jų daugiausia), tačiau Biblijoje jos labiausiai žeminamos (ištraukos iš biblijos): Pr 3 16 O moteriai jis tarė: „Aš padauginsiu tavo skausmus ir nėštumą, – skausme gimdysi vaikus, – bet aistringai geisi savo vyro, ir jis bus tavo galva“.

Ne tik noriu pasakyti, kad žmogaus moralė nepriklauso nuo to ar jis religingas ar ne.

1.individui ne, masems taip. 2.kiek persudziau su tuo senesniu sakiniu ,bet tik norejau kad paragautumet savo vaistu ,nes kai tik ateistas prakalba tai jau girdi kad visi religingieji ir tikintieji yra fanatikai priimantys kunigo tiesas negincijamai - kas yra netiesa istiesu tokiu yra labai maza mazuma ,dar ir ta pati bobute gryzusi is misiu karts nuo karto pakeiksnoja ir ta kuniga ir baznycia uz ju klaidas...

cia viduriuko nera sitam reikale.

Taip, aš irgi labai pasigedau ryšio tarp religijos ir logikos.

. Tikėjimas lietuvių kalboje turi religinį atspalvį, kitaip nei anglų kalbos "belief". Problema akivaizdi jei autoriai ir komentatoriai rėmėsi anglišku vertimu. Čia tiktų labiau žodis įsitikinimas, o ne tikėjimas. Galų gale atsiverskite terminų žodyną.