2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Kas lieka religijai? (35)
Koks tas santykis? Man čia labai tinka Donelaičio „Metų“ pradžia: „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą ir žiemos šaltos trūsus pargriaudama juokės“. Kuo daugiau žinių, mokslo šviesos, tuo mažiau lieka tamsių pakampių slėptis prietarams, fundamentalizmui, fanatizmui.
Pažvelgus atgal, senieji prietarai, tikėjimai, aukojimai mums sukelia šypseną ir užuojautą.
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dėl veltui švaistytų resursų – laiko, materialinių (kiek pristatyta šventyklų), aukotų produktų, gyvūnų, žmonių, tam, kad palenktų dievų valią. Kad baigtųsi sausra ar liūtys, kad derlius nežūtų nuo kenkėjų, kad baigtųsi epidemijos, kad pasisektų medžioklėje, kad laimėtų mūšį... Ar tai nesukelia jokių asociacijų, žvelgiant į dabartines religijas?
Kruopščiai, kantriai mokslas griauna religijų pamatus. Diena po dienos, atradimas po atradimo. Išsilavinę sveiko proto žmonės jau nebesiginčija dėl Žemės judėjimo apie Saulę, dėl žaibo, lietaus prigimties. Dievo sąvoka susitraukė nuo visa ko kūrėjo ir tvarkytojo, stebukladario, kiekvieno maldų klausytojo iki visatos ar visatų fizikinių dėsnių nustatytojo. Tad, ar verta melstis dėsniams?
Turbūt paskutinis ir dažniausiai svariausiu laikomas religijos reikalingumo argumentas – moralės ištakų ir moralės užtikrinimo argumentas taip pat byra. Mokslas atskleidžia, kad moralės vystymasis nėra sąlygotas religijos, bet atvirkščiai – lenkia religines nuostatas. Įvairių religijų, įvairių kultūrų, įvairaus išsivystymo lygio, religingi ir ateistai turi tas pačias moralės nuostatas. Religijos tik po ilgos kovos priima ir įtvirtina moralines nuostatas jau įsitvirtinusias visuomenėje. Prisiminkime vergovę, inkviziciją, religinius karus, moterų, tautinę ir rasinę diskriminaciją. Ką turime šiandien? Tą pačią moterų diskriminaciją, religinius karus, mokslo persekiojimą...
Religija pretenduoja ir į guodėjo, psichoterapeuto vaidmenį, bet ir čia mokslas gerokai pasistūmėjo į priekį. Kvalifikuotas psichologas ir psichiatras tai atliks žymiai efektyviau.
Kas lieka religijai? Visais įmanomais būdais stabdyti mokslo vystymąsi, stabdyti švietimą, skiepyti aklą tikėjimą (fundamentalizmą ir fanatizmą) nuo mažens...
Kruopščiai, kantriai mokslas griauna religijų pamatus. Diena po dienos, atradimas po atradimo. Išsilavinę sveiko proto žmonės jau nebesiginčija dėl Žemės judėjimo apie Saulę, dėl žaibo, lietaus prigimties. Dievo sąvoka susitraukė nuo visa ko kūrėjo ir tvarkytojo, stebukladario, kiekvieno maldų klausytojo iki visatos ar visatų fizikinių dėsnių nustatytojo. Tad, ar verta melstis dėsniams?
Turbūt paskutinis ir dažniausiai svariausiu laikomas religijos reikalingumo argumentas – moralės ištakų ir moralės užtikrinimo argumentas taip pat byra. Mokslas atskleidžia, kad moralės vystymasis nėra sąlygotas religijos, bet atvirkščiai – lenkia religines nuostatas. Įvairių religijų, įvairių kultūrų, įvairaus išsivystymo lygio, religingi ir ateistai turi tas pačias moralės nuostatas. Religijos tik po ilgos kovos priima ir įtvirtina moralines nuostatas jau įsitvirtinusias visuomenėje. Prisiminkime vergovę, inkviziciją, religinius karus, moterų, tautinę ir rasinę diskriminaciją. Ką turime šiandien? Tą pačią moterų diskriminaciją, religinius karus, mokslo persekiojimą...
Religija pretenduoja ir į guodėjo, psichoterapeuto vaidmenį, bet ir čia mokslas gerokai pasistūmėjo į priekį. Kvalifikuotas psichologas ir psichiatras tai atliks žymiai efektyviau.
Kas lieka religijai? Visais įmanomais būdais stabdyti mokslo vystymąsi, stabdyti švietimą, skiepyti aklą tikėjimą (fundamentalizmą ir fanatizmą) nuo mažens...
(0)
(0)
(0)