2011 konkursas „Mokslo ir religijos santykis“: Prarasto rojaus beieškant. Dvasingumo tikslas XXI a.

Balų rašiniui man nereikia, nes žadamą knygą jau esu skaičiusi. O dėl dėl užsivedusios diskusijos negi turėčiau atsiprašyti? Jei taip - tai atsiprašau. Gal tada konkurso sąlygose turėtų būti įvardinta, kad autoriai negali diskutuoti ir po rašinio pateikimo reikšti savo nuomonės?

Otto, taip spėju, kad kai mokykloj per lietuvių kalbą reikėjo skaityti prozą ar eilėraščius Maironio (arba Sigito Gedos) žiauriai nervinaisi ir negalėjai suvokti, kas čia per nesąmonės parašytos? Nes jeigu užsigauni taip dėl metaforų, tai... ką aš žinau. Gal nereikia taip tiesmukiškai suprasti visko.

"o perkama tai, kas įdomu, aktualu, naudinga. " - pacituota iš straipsnio. "Šok su manimi" šeštadienio vakarą per televiziją irgi įdomu, aktualu ir naudinga, nes susilaukia daug žiūrovų? "įdomu" - gal, nes žiūri daug. "aktualu" - aktualumo nematau. "naudinga" - naudos nematau jokios. Tas pats ir apie tokio pobūdžio knygas. Jeigu madinga nebūtinai tai yra įdomu, aktualu ir naudinga. O knygų turinys nebūtinai turi būti tiesa, nesvarbu kokio senumo bebūtų.

Jei jau perka tokias knygas, nemanau, kad jų neskaito. Jei jau skaito, vadinasi įdomu.

O žinai Joga būtų šimtą kartų geresnė religija, nei klupinėjimai kiekvieną sekmadienį. Biški užsivedei. Aš tik savo nuomonę išsakiau, tai gal nereikia dar vieno rašinio rašyti.

Bet ar aktualu ir naudinga?

Reikėtų klausti skaitančių.

Tegu rašo, negi gaila ? Konkurso salygose nenurodyta, kad autoriai negali diskutuoti po savo rašiniu. Taip kad ir tolimesnės diskusijos yra laukiamos. P.S. O religiniams fanatikams kaip ne kuriems, siūlau perdaug nesikabinėti, jei rašinys neįtiko kažkuom.

ar tau nepatinka kaip aš komentuoju? nes kažkaip labai dažnai mane drausmini.

Kaip čia pasakius, šiaip negaliu vadovautis patinka/nepatinka. Tiesiog jei žmogus nori paaiškinti papildomai, tai nematau problemos jam tai drausti. Čia visi turėtume diskutuoti kaip lygūs su lygiais. Aš net kaip tik sakyčiau, kad su straipsnio autoriais yra daugiau apie ką diskutuoti, kai jie realiai dalyvauja diskusijose, tai lengva kokius nors neaiškumus išsiaiškinti ir toliau paplėtoti diskusiją komentaruose. Nedrausminu, tik šiaip kartas nuo karto duodu kokią pastabėlę, jei prireikia, kad daugiau nekartotum klaidelių

Taip, o jei mes nerandame jos kopijos arba kitų patvirtinančių tai šaltinių, galima laisvai suabejoti, nepriklausomai nuo knygos senumo. Tai matai, tą autorės mintį galima suinterpretuoti iš bet kurio požiūrio taško ir tai bus teisingai.

Aš daviau autorei pastabą dėl didelio komentarų skaičiaus. Tai Kionig P.S. taikoma man? Jei taip, tai prašau šį teiginį pagrįsti arba atsiprašyti. Manau, kad analogiškai turėtų būti pasielgta ir tuo atveju, jei P.S. taikomas kažkam kitam.

as cia gal ne i tema, bet padarom taip : paimam ir uzdraudziam krikscionybe visame pasaulyje kokiems 800 metams, taip kaip krikscionybe draude mokslo pazanga. Jei ne tie draudimai gali buti taip kad dabar jau turetume technologijas padedancias keliauti tarp zvaigzdiu, butu iveiktas vezys, ir kitos dabar neisgydomos ligos.

Ne šiaip draudė Romos imperijoje, bet ir žudė bei kankino. O ką turim?

O turim tai, kad stiprus priešininkas buvo paverstas stipriu įrankiu plauti smegenis ir valdyti. Ir naudojamas iki šiol. Na, bet kaip nuo politeizmo buvo pereita prie monoteizmo, tai liko žengti paskutinį žingsnį į ateizmą.

Vat įdomu, kaip?

Perėjimas jau vyksta, tik ne prie ateizmo, o prie blaivaus proto. Mūsų informacijos amžiaus dėka, paslapties šydas, kuriuo šitiek amžių bandė prisidengti religija, jau atskleistas. Žmonės pamatė, kad religija yra nudrėbta iš tokio paties molio kaip ir visa kita. Visa beda, kad nera kam perduoti estafetes - vis dėlto viena iš pagrindinių religijos funkcijų buvo puoselėti moralę - kas ją puoselės dabar? Ne veltui religija yra politinis įrankis, ji padeda valdyti mases, o kas jas valdyis, kai jos nebeliks? Ar nebus taip, kad gyvensim dar labiau sulaukėjusioj visuomenėj? Vis dėlto, švietimas nepigus dalykas, ir ne kiekvienam išaiškinsi moralines dilemas, kai danguje nebeliko pikto dedulės, baudžiančio už blogus darbus. Man atrodo, religiją reikia ne griauti, o pertvarkyti - kad ji būtų nors kiek pasaulietiškesnė. Kai pažiūri, spaudimą iš ateistų pusės geriausiai atlaiko Budizmas. Jis neteigia Dievo egzistavimo, nes tai nepažinu, jis neteigia, kad jo tiesa teisingiausia, ir jis nekursto nesantaikos. Budizmas koncentruojasi ties tuo, kas yra čia ir dabar, ir stengiasi tai pakeisti maksimaliai teigiama linkme tuo pačiu puoselėdamas morale. Jei reiktu įsivaizduot XXI amžiaus religija, man atrodo Budizmas būtų arčiausiai tiesos.

Ačiū, Nondescript, už blaivų paaiškinimą. Mano asmeninis požiūris - religijų studijas verta pradėti nuo Budizmo, tai raktas į kitas religijas.

Konstantinas pagalvojo, kad nuo politeizmo geriau pereiti prie monoteizmo. Ir krikščionybė tapo nauju įrankiu plauti smegenis.

Jeigu man reiktų rinktis religiją, irgi rinkčiausi ikiapeiginį budizmą (be šventyklų, maldų, aukų, ...). Toks budizmas man labiau primena gyvenimo filosofiją, nei religiją. Bet tuomet geriau rinktis mokslu pagrįstą gyvenimo filosofijos variantą be stebuklinių pasakų apie anapusybę. Geriau pastangas nukreipti į psichologiją, mediciną ir t.t.