Kokie vaizdiniai kyla ištarus žodį „meditacija“? Sukryžiavęs kojas į lotoso pozą jogas; subalansuotas akmenų bokštelis prie jūros kranto? Kaip bebūtų, tokie vaizdai iškyla įvedus žodį „meditacija“ į paieškos laukelį. Šiandien, kai meditacijos populiarumas vis auga, įdomu pažvelgti, ką apie meditaciją sako mokslas. Bet visų pirma, kas apskritai vadinama meditacija.

1. Kas yra meditacija?

Meditacija – „proto treniruotė”. Įvairūs moksliniai tyrimai pagrindžia meditacijos naudą sveikatai. Nors dažniausiai asocijuojama su Rytų religijomis ir filosofijomis kaip budizmas, hinduizmas, panašių praktikų aptinkama krikščionybėje, judaizme, islame. Yra įvairiausių rūšių meditacijų, kaip, pavyzdžiui, Vipasana, kuri pagrįsta dėmesio sutelkimu į kvėpavimą; metta (angl. loving-kindness), kuri kultivuoja geranoriškumo jausmą sau ir kitiems; transcendentinė (pagrįsta mantrų kartojimu); sąmoningumo praktika (angl. mindfulness; pagrįsta dėmesio sutelkimu į šią akimirką). Kiekvienam pavyks rasti sau tinkamą. Visgi, išskiriamos esminės dvi rūšys: sukoncentruoto dėmesio (angl. focused attention; pagrįsta koncentracija į pasirinktą objektą) ir atviro stebėjimo (angl. open monitoring; pagrįsta vidinių ir išorinių pojūčių stebėsena). Meditacija padeda įveikti stresą, nerimą. Visų meditacijų bendras bruožas – emociškai stabilios būsenos siekis.

2. Neuroplastiškumas

Didžioji dalis meditacijų paveikia tuos smegenų regionus, kurie yra atsakingi už koncentraciją ir emocijas. Suaugusio žmogaus smegenys geba keistis. Šis procesas vadinamas neuroplastiškumu. Yra įvairių skirtingų jo mechanizmų: naujų neuronų jungčių užsimezgimas ir naujų neuronų atsiradimas. Ką turi bendro meditacija ir neuroplastiškumas? Visu pirma, kadangi stresas neigiamai veikia šį procesą, meditacija gali padėti įveikti stresą per relaksaciją. Taipogi, dėmesio sukaupimas gali pagerinti plastiškumą, o tuo remiasi daugelis meditacijos rūšių.

3. Meditacija rūkymui?

Lietuvoje beveik kas ketvirtas gyventojas rūko kasdien arba kartais. Jeigu nepadeda kraupūs paveikslėliai ant pakelių, gal į pagalbą galima pasitelkti meditaciją? Keli tyrimai parodė, jog viena iš meditacijos rūšių – sąmoningumo praktika (angl. mindfulness), padeda metantiems rūkyti palyginus su labiau tradicinėmis programomis. Meditacija galimai padeda suvaldyti potraukius ir padeda kontroliuoti save. Visgi, kitas tyrimas su transcendentine meditaciją bandančiais studentais parodė, jog jokios įtakos metant rūkyti praktika nepadarė. Kaip bebūtų, kiekvieno pasirinkimas, kaip padėti sau. Bet gal, tai gali būti įdomus eksperimentas?

4. Kūrybingumo paieškos

Meditacija naudinga kūrybingumui! Atviro stebėjimo meditacija pagrįsta tuo, kad žmogus priima visus iškylančius pojūčius. Tai gali būti naudinga naujų pasirinkimų, būdų ieškančiam, divergentiniam, mąstymui. Tai įrodo tyrimas su dzenbudistais: tie, kurie praktikavo meditaciją atliko kūrybines užduotis geriau negu nemedituojantys budistai.
Nors įrodoma, kad meditacija ugdo kūrybingumą, kognityviniai mechanizmai šiuose procesuose yra neaiškūs. Galima pasvajoti, kaip pagerėtų mokinių kūrybinės galios, kuomet mokyklose kasdien būtų skiriama laiko meditacijai…

5. Argi viskas taip puiku?

Gali susidaryti įspūdis, jog meditacija – kelias į visuomenę, kurioje gyvena ramūs, kūrybingi žmonės. Bet kas sakoma apie pašalinius efektus? Kai kurie tyrimai rodo, jog meditacija gali iššaukti tokius simptomus kaip dezorientacija, nerimas, panika… Jie galimai atsiranda dėl relaksacijos. Bet svarbu paminėti, jog tai nėra vienareikšmis atsakymas. Gali būti, kad meditacija tik sukelia dėmesingumą, kuris iššaukia kai kurias charakterio savybes, jausmus. Kaip bebūtų, verta į šią praktiką žvelgti kaip ir į bet kokią treniruotę – stebėti savo savijautą ir žvelgti į informaciją kritiškai.

E. Šematulskytė

Šaltiniai:

1. https://ieeexplore.ieee.org/abstract/document/4431873
2. https://www.ahajournals.org/doi/full/10.1161/JAHA.117.002218
3. https://core.ac.uk/download/pdf/30840904.pdf
4. https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventoju-sveikata-2020/rukymas
5. https://behavioralandbrainfunctions.biomedcentral.com/articles/10.1186/1744-9081-10-9
6. https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/13569080050020263

1. https://blog.peak.net/2019/07/03/neuroplasticity-definition-questions-answered/

Komentarai ()