Rusijoje grupė savanorių pradėjo paskutines pratybas, prieš užsidarydami kapsulėje 520 dienų per eksperimentą, kurio metu bus mėginama imituoti skrydžio į Marsą psichologinį poveikį erdvėlaivio įgulos nariams.

Trys Rusijos, du kitų Europos šalių ir vienas Kinijos pilietis nuo gegužės gyvens pusantrų metų, atskirti nuo pasaulio 180 kvadratinių metrų ploto modulyje, įrengtame Pamaskvėje. Šis eksperimentas prasidės gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.

Vykdant šį projektą, pirmą kartą bus imituojama visos trukmės misija į Marsą. Pernai Rusijos biomedicinos problemų institutas (IBMP) atliko panašų bandymą su šešiais savanoriais, tačiau jie išbuvo uždaryti tik 105 dienas.

Vienas iš menkiausiai ištirtų galimo pilotuojamo skrydžio į Marsą veiksnių – ilgos izoliacijos sukeliamos psichologinės pasekmės, o būsimasis eksperimentas turi padėti surinkti labai svarbių duomenų apie dalyvių fizinės ir psichinės būklės pokyčius.

Šiuo metu savanorių grupė yra tiriama ir atlieka pratybas Maskvoje, prieš atrenkant pagrindinę „ekspedicijos“ įgulą ir jos narių dublerius.

„Didžiausi tokios izoliacijos keliami pavojai – psichologinės (pasekmės), – sakė tyrėjas Aleksandras Suvorovas, vadovaujantis IBMP atliekamam eksperimentui. – Be abejo, santykiai tarp įgulos narių ne visada bus harmoningi: kai kurie sutars, o kiti ne. Tačiau svarbiausia – vykdyti užduotis, viso to nepaisant.“

Atliekant šį bandymą., savanoriai kas parą skirs po aštuonias valandas miegui, darbui ir poilsiui. Trijų asmenų komanda vieną mėnesį praleis specialiame modulyje, imituojančiame ant Marso paviršiaus nutupdytą aparatą, o du iš jų kurį laiką „tyrinės“ atkurtą Raudonosios planetos aplinką.

Šio eksperimento organizatoriai sieks tiksliai imituoti galimą Marso misijos programą – 250 dienų skrydį link tos planetos, 30 dienų darbą jos paviršiuje ir 240 dienų truksiančią kelionę namo – iš viso 520 dienų.

Kol kas nežinoma, kurie du iš trijų pasiūlytų Europos šalių kandidatų dalyvaus šiame bandyme.

Tačiau savanoriai atmeta visus pareiškimus, jog tik bepročiai gali leistis uždaromi tokiam ilgam laikui. Jie pabrėžia esantys dideli kosminių skrydžių entuziastai. „Visa tai darau labiausiai dėl to, kad (kosminiai skrydžiai) buvo mano aistra nuo vaikystės, – sakė 28 metų Belgijos pilietis Jerome'as Cleversas. – Kosmoso užkariavimas suteikia žmonijai geresnį gyvenimą, o toliau laukia Marso užkariavimas.“

„Nuobodulys bus vienas didžiausių priešų šioje misijoje“, – pripažino jis.

30 metų prancūzas Romainas Charles'as mano, jog daugiausiai problemų kels sutrikę ryšiai su „šeima, mergina, draugais, kuriuos dėl atstumo bus sunku organizuoti“. „Taip pat saulės ir gryno oro (stygius). Mes viso to neturėsime , nes modulyje nebus langų“, – pridūrė savanoris.

Bandymo dalyviai maitinsis tokiu pačiu maistu, kaip ir tikri astronautai, dirbantys Tarptautinėje kosminėje stotyje. Visas maisto atsargas modulio „įgula“ gaus eksperimento pradžioje, todėl jas teks griežtai normuoti.

Šis eksperimentas vykdomas pagal bendrą IBMP ir Europos kosmoso agentūros (ESA) projektą, kuris padės „imituoti visą skrydį į Marsą ir atgal kiek įmanoma tiksliau, iš tikrųjų ten neskrendant“.

„Galbūt šiai misijai stigs šlovės ir tikro kosminio skrydžio įspūdžių, tačiau ji bus ne mažiau sunki“, – nurodė ESA. Daugiau apie misiją galite sužinoti apsilankę jai skirtame puslapyje.

ESA ir JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) numato, kad pirmasis žmonių skrydis į Marsą galėtų įvykti po maždaug trijų dešimtmečių.

Raudonoji planeta nuo Žemės būna nutolusi 55–400 mln. kilometrų atstumu, priklausomai nuo abiejų planetų padėties orbitoje.

Komentarai (13)