„Gaia“: pirmojo kosmose pabuvojusio klouno fotoalbumas pasauliui (Foto)  (11)

Visiškai įprasta, jog sugrįžusieji iš kelionių su artimaisiais ar pažįstamais noriai dalijasi išvykos metu užfiksuotais fotoįspūdžiais – ir tam, kad patys dar sykį išgyventų labiausiai įsimintinus kelionės momentus, ir tam, kad padarytų įspūdį „žiūrovams“. Tačiau tik vienetai šios planetos gyventojų galėtų pasigirti tokių fotokadrų kolekcija, kokius pavyko užfiksuoti Gajui Lalibertė (Guy Laliberté) – milijardieriui, modernaus cirko ir gatvės meno citadelės „Cirque du Soleil“ įkūrėjui, kuris save vadina tiesiog „pirmuoju klounu kosmose“. Kanadietis į fotoalbumą „Gaia“ surinktas fotoakimirkas įamžino dairydamasis pro Tarptautinės Kosminės Stoties (TKS) iliuminatorius. Viešnagės TKS metu, G. Lalibertė „sumedžiojo“ maždaug 10 tūkst. kadrų.

2009-aisiais G. Lalibertė tapo septintuoju astronautikos istorijoje civiliu, kuris dvi savaites atostogavo TKS. Į orbitinę stotį milijardierius atvyko rusų erdvėlaiviu „Sojuz“, o jo skrydį organizavo bendrovė „Space Adventures“. Gali nutikti ir taip, jog kanadietis buvo paskutiniuoju TKS viešėjusiu kosmoso turistu. „Space Adventures“ nustojo organizuoti civilių keliones į orbitinę stotį, mat užbaigus daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Space Shuttle“ programą, vienintelė transporto priemonė į TKS gabenti astronautus ir kosminį krovinį liks rusų „Sojuz“. Kitaip tariant, „Sojuzuose“ vietos komercinių skrydžių subjektams kol kas (o gal ir visam) nebeliks. Tiesa, rusai turi planų iki 2012 m. pastatyti penktąjį „Sojuz“ erdvėlaivį, kuris į orbitą galimai galėtų skraidinti ir kosmoso turistus. Tačiau kol kas visa tai – tik planai. Įdomu tai, jog visų per pastarąjį pusšimtį metų išleistų nuotraukų iš kosmoso fotoalbumų autoriais buvo mokslinėse misijose kitus pagrindinius darbus TKS dirbę mokslo ir karinio pasaulio specialistai. G. Lalibertė kaip fotoautoriaus kosmoso tematika atvejis įdomu tuo, jog kanadietis savo darbotvarkę TKS, kaip ir visi kiti kosmoso turistai, dėliojosi absoliučiai savarankiškai – be jokių įsipareigojimų kuriai nors vyriausybės ar mokslo institucijai.

Galbūt todėl daugelyje G. Lalibertė nuotraukų užfiksuoti gana abstraktūs ir neįprasti Žemės vaizdai iš kosmoso. Daugelis fotokadrų, kuriuose užfiksuotos ežerų ir kalnų erdvės, primena mikroskopu išdidintų biologinių struktūrų vaizdus.

„Patikėkite manimi, šios nuotraukos – puikios, – išsitarė G. Lalibertė. – Tačiau surinktos į vieną fotoalbumą, jos įgyja dalelę manęs, mano asmenybės. Ir aš tuo didžiuojuosi.“

Žemę iš kosmoso albumui „Gaia“ G. Lalibertė fotografavo fotoaparatu „Nikon D3“ ir „D3x DSLR“, naudodamas didžiulius fotoobjektyvus (nuo 200 iki 800 mm židinio nuotolio). Tokia optinė „tūba“ Žemės sąlygomis sveria visus 5,5 kg, tačiau beveik visiško nesvarumo sąlygomis gremėzdiško optinio prietaiso svoris irgi beveik išnyksta.

Daugeliui fotografuojančiųjų už „pagautus“ fotokadrus ne mažiau svarbios yra ir tos akimirkos, kuomet fotografas vardan įsijautimo ir asmeniškų potyrių nusprendžia kuriam laikui fotoaparatą pasidėti į šalį. Jei tokios akimirkos patinka, vienodai svarbu būna ir fotografuoti, ir nefotografuoti. G. Lalibertė tokios transcendentinės minutės ateidavo ypatingomis TKS naktimis. Kol Žemėje praeina 24 val., TKS naktis užslenka net 16 sykių, o vienas toks tamsos periodas orbitinėje stotyje trunka 30 min. TKS orbitoje aplink Žemę skrieja 27,3 tūkst. km/h greičiu.

„Tos sutemų valandos (tiksliau – pusvalandžiai) buvo tas laikas, kurį aš leisdavau labiau asmeniškai, – prisimena G. Lalibertė. – Tomis minutėmis fotografuodavau nedaug. Net jei už borto švytėdavo pilnatis. Tai buvo vien tik sau skirtos skrydžio minutės. Tuomet aš būdavau tiesiog be žado. Tačiau vėliau vėl tekdavo imtis darbo.“

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(2)
(0)
(1)

Komentarai (11)