Dėl teisės gimdyti namuose lietuvės kreipėsi į Europos Žmogaus teisių teismą  (24)

Teisės gimdyti namuose siekėjai – radikalai ar sveikatos paslaugų vartotojai, kurių poreikiai ignoruojami? Kol visuomenė svarsto, į kurią lentynėlę patupdyti gimdančias namuose moteris, keturios Lietuvos pilietės kreipėsi į Europos Žmogaus teisių teismą dėl mūsų šalyje neužtikrinamų su gimdymu susijusių žmogaus teisių.

Strasbūro tarptautinis teismas jau pradėjo pirminį bylos prieš Lietuvą nagrinėjimą. Prieš kelerius metus teisę gimdyti namuose apgynė vengrė, Strasbūro teismas sulaukė Čekijos, Bulgarijos, Kroatijos ir kitų posovietinio bloko šalių moterų skundų.

Prognozuoja palankų sprendimą

„Į gimdyti namuose norinčias moteris žiūrima radikaliai – čia tos, kurios mėgsta kraštutinumus, tačiau mes pasigendame paprasčiausios diskusijos, – portalui alfa.lt sakė viena iš keturių pareiškėjų, teisininkė, Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Ona Valainienė. – Man nepatinka būti prieš Lietuvą, bet mes irgi esame sveikatos sistemos paslaugų vartotojos, o su mumis nediskutuojama, remiamasi mitais“.

Gimdyti namuose norinčias moteris pernai užtaręs buvęs Teisingumo ministro patarėjas, Liberalų sąjūdžio Žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės komiteto pirmininkas Tomas Baranovas ketveriukei prognozuoja palankų sprendimą. „Atsižvelgiant į tokių bylų praktiką, tikėtina, kad Lietuvai teks pakeisti taisykles, kurios iš esmės nėra logiškos, draudžiančios padėti gimdyvėms“, – svarstė T. Baranovas, į reikalą pirmiausia žvelgiantis iš žmogaus teisių pusės – pilietis pats gali nuspręsti ir pasirinkti gimdymo vietą, kartu prisiimdamas ir atsakomybę.

Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia gimdyti namuose – tai susiję su žmogaus galimybe apsispręsti ir jo teise į privatumą. Tik teisės gimdyti namie realizavimas lieka už įstatymo ribų, todėl ne gimdymo stacionare gimdančioms šeimoms negali būti suteikta kvalifikuota medikų pagalba, faktiškai jiems namuose padedantys gydytojai ir akušeriai priversti pažeisti įstatymus.

„Po viešų Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškimų žmonės gali manyti, kad gimdyti namuose yra nelegalu. Tai yra legalu, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad žmogaus teisė yra pasirinkti gimdymo vietą, būdą, už tai ir už pagalbą jiems negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Daugelis posovietinio bloko šalių yra įteikę arba rengia bylas dėl gimdymo reglamentavimo“, – kiek anksčiau yra aiškinusi teisininkė, Mykolo Romerio universiteto dėstytoja ir dviejų vaikų mama Elena Kosaitė-Čypienė.

Ji taip pat yra viena iš moterų, rašiusių skundą Europos Žmogaus teisių teismui, ir viliasi, kad net jeigu bylos nagrinėjimas užtruks, bet koks teismo sprendimas įneš aiškumo ir duos kryptį sprendžiant problemą.

Akušeriai – kompetentingi, bet bijo?

Du vaikus auginanti O. Valainienė yra prašiusi Vilniaus ligoninių suteikti pagalbą gimdymo namuose metu, tačiau atsakymas buvo vienas – Lietuvoje nėra teisinės bazės, teisinio pagrindo tokias paslaugas teikti ne sveikatos priežiūros įstaigose.

„Trys iš pareiškėjų esame kreipęsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, nes tai jos kompetencija. Visada sulaukdavome panašaus formalaus atsisakymo – tvarka sureguliuota taip, kaip sureguliuota, nėščioji ar gimdyvė tarsi neturi reikalauti tokių paslaugų namuose. Kai į juos kreipėsi organizacija „Gimimas.lt“, buvo atsakyta, kad keisti sistemos nesiruošiama tol, kol nepaaiškės ikiteisiminių tyrimų dėl nelaimėmis pasibaigusių gimdymų rezultatai. Vis dėlto tokie faktai rodo, kad gimdymas namuose – opus klausimas, tokie dalykai vyksta, randasi pasekmių, kyla komplikacijų, o institucijų argumentai, kodėl negalima padėti gimdyvėms, nėra aiškūs“, – įsitikinusi O. Valainienė, kurios nuomone, teisiškai sureguliuota galimybė gimdyti namuose ir gauti reikiamą pagalbą leistų saugiau pasijausti moterims ir procesą sureguliuoti, jam pasiruošti gydytojams.

Dalis Lietuvos gydytojų į gimdymą namuose žiūri skeptiškai. Lietuvos akušerių sąjungos atstovai pernai tikino, kad akušerijos specialistai nori atkreipti dėmesį į galimas komplikacijas ir tai, kad medikai linkę rinktis saugesnį variantą – gimdyves priimti ligoninėje. Tuo metu Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad gydytojams kelia nerimą teisinė atsakomybė. Suteikti profesionalią pagalbą gimdyvėms ne stacionare jiems kompetencijos pakanka, bet turėtų būti aiškiai numatyta atsakomybė, kilus komplikacijoms. Kai kurios Vakarų šalys šią problemą sprendžia leisdamos akušeriams ir gimdyvėms pasirašyti sutartis, kuriose numatomos atsakomybės ir visi niuansai – kartais net įtraukiami reikalavimai, kokiu atstumu nuo artimiausios medicinos įstaigos turi įsikurti gimdyvė.

„Medikų atsakomybė svarbi kalbant ne tik apie autonomiškai, privačiai teikiamas paslaugas. Reikia suprasti medikus, jiems saugumas ir atsakomybė – svarbūs klausimai, bet Akušerių ir ginekologų draugija yra pasakiusi, kad dabartiniu metu akušerių išsilavinimas ir kompetencija leistų teikti tokias paslaugas, jei viskas būtų reglamentuota, paimtas užsienyje pasiteisinęs modelis, pagal kurį būtų dirbama. Aišku, akušeris, kuris nenori priimti gimdymo namuose, neprivalėtų to daryti“, – savo viziją pasiūlė O. Valainienė.

Gimdymas namuose – privatus reikalas

Europos Žmogaus teisių teismas 2010 metų byloje Ternovszky prieš Vengriją yra išaiškinęs, kad pasirinkimas gimdyti namuose – teisė, kurią reikia užtikrinti. „Buvo sakyta, kad tai žmogaus teisės į privatų gyvenimą dalis, ir, jei moteris nori gimdyti vaikus namuose, neturėtų būti sudaroma kliūčių.

Nepalankiai į gimdymą namuose žiūrinti visuomenės dauguma negali spręsti, kad mažuma tam neturi teisės, nes ne dauguma teisę suteikia, o Konstitucija ir kiti įstatymai“, – sakė T. Baranovas.

Pasak žmogaus teisių gynėjo, nebūtinai gimdymo namuose išlaidos, kurias patirtų į namus atvykę medikai, turėtų būti finansuojamos iš valstybės biudžeto, už šią paslaugą galbūt sutiktų mokėti ir patys jos norintieji.
Būtina pagalvoti ir apie atsakomybę, kurią prisiims gimdyvės – komplikacijų ar nenumatytos rizikos pasekmės neturėtų gulti tik ant medikų pečių. „Vis dėlto tai ir principo klausimas: ar žmogus turi teisę į pasirinkimą, atsakomybę, ar už jį nusprendžia kolektyvas? Totalus reguliavimas, kai norima nuspręsti už jį, primena sovietinį modelį.

Žiūrint plačiau, tai sovietinio ir vakarietiško požiūrio susidūrimas. Reikėtų žengti tą žingsnį, suteikti galimybę pasirinkti, o tada jau sureguliuoti procedūras“, – gimdymo namuose šalininkus užtarė liberalas.

Teisę gimdančiai moteriai pasirinkti, kaip jai tai daryti, gina ir pirmąja sertifikuota Lietuvos doula – gimdyvės padėjėja, gimties seserimi – tapusi ir kursus kitoms šią profesiją rinktis norinčioms lietuvėms organizuojanti Gintarė Balčytytė. Dviejų vaikų mama doulų mokymus yra išklausiusi Londone, kur nėščiosioms ir gimdyvėms ne medicininę pagalbą teikiančios padėjėjos yra dažnas reiškinys.

„Pažįstu keletą draugių lietuvių, kurios gimdė namuose, tačiau negalėjau gimdymuose dalyvauti kaip doula – tai neleidžiama įstatymiškai“, – sakė G. Balčytytė, kurios nuomone, norinčių vaiko susilaukti namuose moterų mūsų šalyje nėra labai daug – maždaug 2 proc.

Tai nedidelis procentas, tačiau valstybė neturėtų drausti žmonėms rinktis.

„Lietuvės ne pirmos kreipėsi į Strasbūrą, jos seka vengrės Ternovszky pavyzdžiu. Kol kas Vengrijoje tai neatnešė didelių pokyčių, nes Europos Žmogaus teisių teismo sprendimai daugiau rekomenduojamojo pobūdžio. Bet Lietuva yra priėmusi ir Europos Žmogaus teisių konvenciją, negalima jos ignoruoti.

Anksčiau gimdymas buvo institucionalizuotas, dabar požiūris keičiasi, nėštumas, gimdymas – ne vien ligoninės, medikų kompetencija, moterys irgi pakankamai kompetentingos, atsakingos priimti sprendimus“, – aiškino pirmoji Lietuvos doula.

Besirenkančios gimdyti savo namuose moterys, jos nuomone, nėra neatsakingos, jos – kovojančios už teisę jaustis saugiau žinant, kad prireikus sulauks profesionalios pagalbos, prisiimančios atsakomybę.

Sveikatos ministerija: valstybė irgi turi teisę spręsti

Reaguodama į gimdymo ne ligoninėse šalininkų keliamas problemas, Sveikatos apsaugos ministerija pernai metų vasarą pareiškė, kad dauguma ministerijos apklaustų specialistų sutarė, kad gimdyti saugiausia stacionare. Gimdyti namuose – du ar tris kartus rizikingiau.

Ministerijos atstovai vadovaujasi teisine prielaida, kad ne tik pacientas, bet ir valstybė turi teisę spręsti, kokiu būdu teikti paslaugas gimdyvėms – svarbu, kad paslauga apskritai būtų užtikrinta. Šiuo metu nesirengiama keisti galiojančių teisės aktų ir reglamentų. Jei taip būtų daroma, tektų labai apgalvoti akušerių ir gimdyti namuose pasirengusių moterų atsakomybės ribas, planuoti, ar reikės prie gimdyvių namų siųsti budinčias medikų brigadas tam atvejui, jei įvyktų komplikacijų. Esą gimdymams namuose valstybė nepasirengusi ir finansiškai – neturi reikiamų lėšų keisti dabartinę sistemą.

„Mes turime rezultatyvią, efektyvią sistemą, kurią mums siūloma keisti, žengti atgal, nors kitų šalių patirtis rodo ką kitą. Valstybė turi pasirūpinti ir medikų atsakomybe, ir pacientų saugumu“, – tuomet sakė Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė.

Pagal Europos Sąjungos teisę, akušeriai turi teisę teikti savo paslaugas dirbdami pagal darbo sutartis ligoninėse ar kitose sveikatos priežiūros įstaigose – užtikrinama, kad akušerių profesinė kvalifikacija leistų savarankiškai priimti gimdymus.

Aut. teisės: alfa.lt
Autoriai: Rugilė Audenienė

(10)
(0)
(0)

Komentarai (24)