Vieni iš didžiausių pavojų sveikatai neretai slypi mūsų virtuvėje.

Štai kokių gaminimo klaidų pataria nebedaryti mitybos specialistai:

1. Kepate su netinkamais riebalais

Alyvuogių aliejus tinkamas tik kai kurių produktų kepimui. Dabar vėl šlovinamas sviestas, tik ar jis sveikesnis? Kokosų aliejus turi savo gerbėjų, kita vertus, nepatartina su juo kepti dėl daugelio priežasčių. Kokie riebalai tinkamiausi kepimui? Dietologė iš Čikagos Maggie Michalczyk rekomenduoja pasiskaityti apie įvairių aliejų ypatybe ir jokiu būdu negaminti su vienu vieninteliu aliejumi.

„Aliejų smilkimo temperatūra – temperatūra, kai jie ima degti – įvairi. Kai jie ima degti, riebalai skaidomi ir į orą gali išsiskirti žalingų laisvųjų radikalų, – aiškina specialistė. – Puikiai tinkantys kepimui aliejai su aukšta smilkimo temperatūra yra šie: avokadų (rafinuotas), migdolų, rapsų, vynuogių kauliukų, žemės riešutų ir saulėgrąžų aliejus. Nepaisant smilkimo temperatūros, ribokite sojų pupelių ir kukurūzų aliejų, tyrimai rodo, kad jie didina diabeto riziką. Nepadauginkite, dažniausiai aliejaus porcija yra du šaukštai.

2. Perkaitinate vertingus aliejus

Aliejai su žema smilkimo temperatūra tinka salotoms ar užsipilti ant jau iškeptų produktų, kepti aukštoje temperatūroje su jais negalima.

„Kai kuriuose aliejuose, pvz., alyvuogių, kokosų aliejuje, yra tam tikrų maistinių medžiagų, kurios aukštesnėje nei jų smilkimo temperatūra suyra“, – aiškino „Michelin“ žvaigždute įvertintas šefas, restorano „Just“ direktorius Benas Roche.

Gaminimui namuose (troškinimui, kepimui, kepimui orkaitėje) jis rekomenduoja naudoti neutralius aliejus, kaip antai, vynuogių sėklų arba saulėgrąžų aliejus. O į šaltus padažus ir pagardinti jau pagamintus patiekalus šefas pataria naudoti šalto spaudimo alyvuogių aliejų, linų sėmenų aliejų – jie paryškina skonį.

3. Gruzdinate aliejuje

Mirtinai pavojinga dažnai valgyti gruzdintų patiekalų, kad ir kokie gardūs jie būtų. „Gruzdinant sveikas maistas, kaip antai, daržovės, liesa mėsa, virsta nesveikais, transriebalų prisigėrusiais užkandžiais“, – teigia dietologė, mitybos specialistė Jeanette Kimszal.

Gruzdinto maisto valgymas siejamas su daugybe ligų – diabetu, širdies ligomis. Jei niekaip neatsispiriate pagundai, įsigykite karšto oro gruzdintuvę. Jai aliejaus nereikia, taigi galėsite mėgautis mėgstamais patiekalais be transriebalų.

4. Skrudinate mėsą

Žalia, per menkai termiškai apdorota mėsa kelia grėsmę sveikatai, kita vertus, ne mažiau pavojinga pervirta, smarkiai apskrudinta mėsa.

„Kepant mėsą aukštesnėje nei 150 laipsnių temperatūroje keptuvėje ar ant grotelių, susidaro policiklinių aromatinių angliavandenių ir heterociklinių aminų, kurie žalingi žmogaus DNR, – įspėja diplomuota dietologė, mitybos konsultantė, privačiame Niujorko Pace universitete dėstanti mitybos ir dietologijos kurso įsteigėja Christen Cupples Cooper. – Vieno tyrimo duomenimis, patekę į apykaitą, šie komponentai gali suaktyvinti fermentus, keliančius vėžio riziką.“

Tyrimas buvo nedidelis, tačiau Ch. C. Cooper mano, kad įrodymų pakanka ir reikia vengti minėtų cheminių komponentų. „Venkite ilgo skrudinimo virš atviros liepsnos ar ant karšto metalinio paviršiaus, kepdami dažnai vartykite mėsą, o apdegusias dalis nupjaukite“, – teigė ji.

5. Įsigyjate netinkamas keptuves

Svarbu žinoti, kokių komponentų yra maiste, ne mažiau svarbu žinoti, iš ko gaminamos ir keptuvės. „Keptuvės nepridegančia danga yra toksiškos, – įspėja funkcinės medicinos gydytojas iš Floridos, Palm Harbor miesto Raulis Serrano. – Teflone, kurio yra praktiškai visur (kepimo skardose, keksiukų formelėse, keptuvėse), yra perfluoro oktano rūgšties.“

Buvo tyrimų, kurie parodė šio elemento sąsają su didesne vėžio, nevaisingumo ir kepenų disfunkcijos rizika. R. Serrano rekomenduoja ketaus, stiklo, keramikinius, nerūdijančio plieno kepimo indus.

6. Laikote maisto likučius plastikinėse dėžutėse

Apdairumo reikia perkant ne tik kepimo indus, bet ir indus laikyti maisto likučiams. „daugelyje parduodamų dėžučių yra bisfenolio A (BPA), kuris, kaip įrodyta tyrimais, patekęs į organizmą tampa panašus į estrogeną, – aiškino R. Serrano. – Dėl didelio estrogeno kiekio didėja svoris, sutrinka menstruacijų ciklas, skauda galvą, didėja kai kurių vėžio rūšių rizika.“ Gydytojas rekomenduoja įsigyti stiklinių maisto dėžučių.

7. Vartojate per daug druskos ir cukraus

Amerikos širdies tyrimų asociacija rekomenduoja per dieną suvalgyti 2,300 mg druskos, t. y. apie šaukštelį. Suaugę žmonės per dieną vidutiniškai suvartoja apie 3,592 mg druskos. „Druska gali sumažinti mūsų skonio receptorių jautrumą“, – įspėja M. Michalczyk. Bėda, kad daugelyje supakuotų produktų – daug druskos.

Tas pats pasakytina apie cukrų. Desertai – akivaizdūs kaltininkai, tik bene daugiau cukraus slepiasi padažuose, marinatuose, užpiluose. Natūralus cukrus – medus, klevų sirupas – kiek geresnė alternatyva, tačiau jie panašiai kaip rafinuotas cukrus staigiai padidina insulino lygį. Sveikų maisto produktų įmonės viena iš savininkių Arianne Perry rekomenduoja mažinti receptuose nurodomą cukraus kiekį perpus.

„Taip darau kepdama bananų duoną, niekas nepajuto skirtumo – jis labai nežymus“, – sakė ji.

8. Didžiąją savaitės dalį maitinatės šaldytais apdorotais maisto produktais

Didelė pagunda po ilgos darbo dienos įdėti į mikrobangų krosnelę ir per tris minutes pasišildyti šaldytą gaminį. Deja, daugumoje tokių gaminių yra daug konservantų, chemikalų, kurie ilgalaikėje perspektyvoje pavojingi sveikatai.

„Atsiminkite, kad evoliucijos istorijoje žmonės dar labai neilgai maitinasi tokiu maistu, – teigia R. Serrano. – Perdirbti maisto produktai palieka mažiau vietos mūsų racione sveikam maistui, be to, juose gausu dirbtinių konservantų, rafinuoto cukraus, baltųjų miltų.“ Jis pataria valgyti daržovių, vaisių, kiaušinių ir mėsos. Jei jau kažką perkate pakuotėje, rinkitės tokį produktą, kurio komponentai jums bent jau suprantami.

Komentarai ()