Ar Žemėje mes ateiviai? (1)
Visko gali būti. Europos ir JAV mokslininkai pirmą kartą įrodė, kad meteorite rastos molekulės, sudarančios svarbią pirminės genetinės medžiagos dalį, yra nežemiškos kilmės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrinėdami žinomą Marčisono meteoritą, nukritusį 1969 m. Australijoje, mokslininkai jame aptiko uracilo ir ksenotino molekulių, kurios yra tokių svarbių genetinės informacijos nešėjų, kaip ribonukleininė rūgštis (RNR) ir deoksiribonukleorūgštis (DNR) pirmtakai. Pavyzdžiui, uracilas yra viena iš keturių RNR sudarančių nukleobazių. Paaiškėjo, kad šių molekulių sudėtyje esantys anglies atomai priklauso sunkiajai anglies atmainai, kuri nėra paplitusi Žemėje. Tai įrodo, kad šios molekulės susidarė kosminėje erdvėje.
„Mūsų nuomone, pirmykštės gyvybės formos galėjo pasiimti nukleobazes genetinės informacijos kodavimui iš meteoritų nuolaužų ir perduoti jas sekančioms kartoms“, - sakė darbui vadovavusi Zita Martins iš Londono Imperinio koledžo Žemės mokslų ir inžinerijos skyriaus.
Tame pačiame meteorite buvo aptikta ir daugiau organinių molekulių. Kaip sakė Kalifornijos universiteto chemikas Deividas Dymeris (David Deamer), iš viso Marčisono meteorite rasta apie 70 įvairių aminorūgščių, iš kurių bent 6 yra tokios pat, kaip ir Žemėje egzistuojančios aminorūgštys, susijusios su gyvybės formomis. Tai, kad šios molekulės pateko į Žemę iš kosmoso, visai nereiškia, kad Žemėje negalėjo susidaryti tokios pat molekulės. „Mes tiesiog nežinome, kiek gyvybės susidarymui Žemėje reikalingų sudedamųjų dalių pateko iš kosmoso, ir kiek susidarė čia pat“, - sako Dymeris.
Prieš 4.5 – 3.8 mlrd. metų, kai Žemėje formavosi pirmosios primityvios gyvybės formos, Žemė buvo intensyviai bombarduojama kosminėmis nuolaužomis, panašiomis į Marčisono meteoritą, todėl ant jos paviršiaus turėjo patekti daug meteoritinės medžiagos. Kaip sako Z. Martins kolega iš to paties Londono Imperinio koledžo ir vienas iš darbo bendraautorių prof. Markas Seftonas (Mark Sephton) „Meteoritai yra Saulės sistemos medžiagos likučiai, todėl svarbūs gyvybės komponentai, tokie kaip nukleobazės, gali būti plačiai paplitę kosmose. Jei tik jie surado tinkamą cheminę aplinką, gyvybės atsiradimas kitose planetose atrodo labai tikėtinas“.
Darbas, aprašantis šį atradimą, buvo paskelbtas birželio 15 d. žurnale „Earth and Planetary Science Letters“.
Iliustracijoje: Žvaigždinės dulkės iš Marčisono meteorito. (Argonne nacionalinės laboratorijos, JAV, nuotrauka)