Kaip atrodo "šatlo" paleidimas iš erdvėlaivio pusės? (Video) (9)
Space Shuttle, oficialiai vadinamas kosminio transportavimo sistema, yra amerikiečių daugkartinio naudojimo pilotuojamas kosminis laivas.Space Shuttle kyla vertikaliai, paprastai nešdamas nuo penkiu iki septynių astronautų (nors yra skridę ir aštuoni). Jis gali pakelti į orbitą iki 22 700 kg krovinį, bei prireikus parvežti krovinius iš orbitos (nors pastarosios galimybės prireikia retai). Atlikęs savo misiją, šis sparnus turintis kosminis laivas nusileidžia žemyn kaip sklandytuvas. Video parodyta, kaip atrodo šio erdvėlaivio paleidimas, užfiksuotas korpuso išorėje ir pilotų kabinoje sumontuotomis videokameromis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Laivas gali būti eksploatuojamas iki 10 metų ir per tą laiką atlikti ne daugiau kaip 100 skrydžių. Jis visada turi būti pilotuojamas ir negali skristi automatiškai, be įgulos.
Space Shuttle sistemą starto metu sudaro pats erdvėlaivis, du išorėje montuojami kieto kuro varikliai ir didelis degalų bakas, maitinantis tris erdvėlaivyje esančius variklius. Kieto kuro varikliai vėliau nusileidžia su parašiutais, erdvėlaivis grįžta kaip sklandytuvas, taigi vienintele stambia vienkartine dalimi lieka palyginus nebrangus degalų bakas. Tačiau parengimas naujam skrydžiui reikalauja daug darbo. Pavyzdžiui, varikliai kiekvieną kartą išimami, išardomi ir iš naujo perrenkami. Daug dėmesio reikalauja ir apsauginė danga, sauganti laivą nuo sudegimo dideliu greičių įeinant į atmosferą. Didelės darbo sanaudos bei tai, jog dėl įvairių nenumatytų problemų Shuttle skrenda daug rečiau nei buvo planuota jį kuriant ir sąlygoja dideles eksloatavimo išlaidas.
Space Shuttle gali tekti nusileisti ne ten, iš kur jis paprastai kyla. Laivas nugabenamas atgal į starto vietą ant tam skirto transportinio lėktuvo viršaus. Nusileidimo takai yra sutarti ir numatyti įvairiose pasaulio vietose. Amerikiečiai ketino numatyti nusileidimo vietą ir Lietuvoje (Šiaulių oro uoste), tačiau vėliau šio sumanymo atsisakė.
Šiuo metu nustatyta galutinė Shuttle programos data (2010 metai), po kurios šių laivų toliau naudoti neplanuojama. Kurį laiką buvo ketinama jį pakeisti dar modernesniu irgi daugkartiniu X-33, kuris nebūtų reikalavęs išorinių degalų bakų ar kieto kuro raketų. Jis būtų turėjęs neįprastą „skrendančio kūno“ pavidalą, kuomet, nesant sparnų, keliamąją jėgą sukuria pats korpusas. Tačiau šis projektas susidūre su įvairiais sunkumais ir buvo atšauktas dar nepabaigus projektuoti. Pastaruoju metu ketinama grįžti prie įprastesnės konstrukcijos raketų.