B. Geitso pranašystė: skaitmeninė nervų sistema  (2)

Šįsyk verslo edukacijos portalas Verslas.in nusprendė pasižvalgyti po archyvą ir publikuoti dar 1999-iais metais parašytą straipsnį. Nors pasaulis per daugiau nei dešimtmetį stipriai pasikeitė, Bilo Geitso aprašytos idėjos ir vizija verslui išlieka aktualios ir šiandien.


Korporacijos „Microsoft“ įkūrėjas ir buvęs vadovas labiau nei bet kuri kita asmenybė nusipelnė technologijų inovatoriaus vardo. Jo 1975-ais metais sukurtoje bendrovėje šiuo metu dirba beveik 100 tūkst. darbuotojų. Pateikiame jo tekstą apie skaitmeninę nervų sistemą.

Konkurencinis pranašumas – greitis

Per artimiausią dešimtį metų verslas pasikeis labiau nei per paskutinius penkiasdešimt. Rengdamasis kalbai pirmajame mūsų vadovaujančių darbuotojų susitikime 1997 m. pavasarį, mąsčiau apie tai, kaip skaitmeninis amžius iš esmės pakeis verslą.

Užuot kalbėjęs apie stulbinamą technologijų pažangą, nusprendžiau skirti savo kalbą klausimams, kurie nuolatos kamuoja kompanijų vadovus. Kaip technologijoms geriau plėtoti verslą? Kaip technologijos pakeis verslą? Kaip technologijos gali padėti pirmauti?

Jeigu devintajame dešimtmetyje lėmė kokybė, o paskutiniame – procesų atnaujinimas, tai pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje svarbiausiu dalyku taps greitis.

Lems tai, kaip greitai keisis verslo pobūdis. Kaip greitai bus valdomi verslo procesai. Kaip prieiga prie informacijos pakeis vartotojų gyvenimo būdą ir jų lūkesčius. Kokybės gerinimas ir verslo procesų tobulinimas vyks gerokai sparčiau.

Kai pakankamai išauga verslo sparta, pakinta ir pats verslo pobūdis. Jeigu gamintojas ar platintojas reaguoja į pardavimo apimčių pokyčius ne per keletą savaičių, bet per keletą valandų, jis iš esmės tampa paslaugų teikėju, siūlančiu savo gaminius.

Skaitmeninės informacijos srautas

Šios permainos įvyks dėl vienos paprastos idėjos – skaitmeninės informacijos srauto. Mes jau beveik trisdešimt metų gyvename informacijos amžiuje, tačiau kadangi didžioji dalis verslo informacijos tebėra popierinio pavidalo, pirkėjai pardavėjų tebeieško taip, kaip anksčiau.

Dauguma kompanijų naudojasi skaitmeninėmis priemonės, kad kontroliuotų savo pagrindines operacijas: gamybos sistemų valdymą, sąskaitų vartotojams išrašymą, savo sąskaitybos tvarkymą, mokesčių apskaičiavimą. Tačiau tai viso labo tėra senų procesų automatizavimas.

Iš tiesų tik nedaugelis kompanijų naudoja skaitmenines technologijas, kad sukurtų naujus procesus, kurie iš esmės pagerintų jų veiklą, leistų visiškai išnaudoti visus jų darbuotojų gebėjimus ir reaguoti taip greitai, kaip galėtų.

Dauguma kompanijų nesuvokia, kad priemonės šioms permainoms įgyvendinti dabar prieinamos visiems. Nors dauguma verslo problemų iš tiesų yra informacinės problemos, beveik niekas gerai nesinaudoja informacija.

Netgi tos kompanijos, kurios yra nemažai investavusios į informacines technologijas, negauna to, ką galėtų gauti. Įdomu tai, kad taip yra anaiptol ne dėl nepakankamų technologijoms skiriamų išlaidų. Iš tiesų daugelis kompanijų investuoja į asmeninius kompiuterius (darbo našumui didinti), tinklus ir elektroninį paštą (ryšiams palaikyti), pagrindines verslo taikomąsias programas.

Tipiška kompanija 80 proc. investuoja į technologijas, kurios galėtų suteikti joms išties naudingą informacijos srautą, tačiau paprastai tegauna tik 20 proc. įmanomos naudos. Šis atotrūkis tarp to, ką kompanijos išleidžia, ir to, ką jos gauna, atsiranda dėl to, kad nėra deramo technologijų teikiamų galimybių supratimo.

Technologijos keičia lūkesčius

Dauguma kompanijų elgiasi su informacija taip, kaip buvo įprasta prieš kelerius metus. Tačiau devintajame dešimtmetyje ir netgi paskutinio dešimtmečio pradžioje gauti turiningą informaciją buvo labai brangu.

Bet dabar, kai įžengėme į XXI amžių, skaitmeninės eros priemonės ir jungtys suteikia galimybę lengvai gauti informaciją, keistis ja ir ja naudojantis priimti naujus ir įspūdingus sprendimus.

Pirmą kartą visas informacijos rūšis – skaičius, tekstus, garsus ir vaizdus – galima paversti skaitmenine forma, kuri leidžia juos saugoti ir apdoroti kiekviename kompiuteryje, taip pat laisvai jais keistis tarp kompiuterių.

Pirmą kartą standartinė aparatūra drauge su standartine programine įranga atvedė prie tokių masinės gamybos ekonominių privalumų, kad galingos kompiuterinės sistemos tapo nebrangiai prieinamos bet kokio dydžio kompanijai.

Asmeninis kompiuteris iš tiesų tapo asmeniniu, nes intelektinį darbą atliekantis darbuotojas įgijo galingą priemonę šių sistemų kuriamai informacijai naudoti ir analizuoti.

Mikroprocesorių sukelta revoliucija ne tik nepaprastai išplėtė asmeninio kompiuterio galias – mūsų akyse atsiranda visiškai nauja mūsų skaitmeninių padėjėjų karta – tai delninukai, automobiliniai kompiuteriai, lustinės kortelės ir kita įranga.

Šia įranga naudojantis skaitmeninė informacija įsiverš į visas mūsų gyvenimo sritis. Tai visų pirma lemia interneto technologijų pažanga, kuri leidžia palaikyti ryšį su visu pasauliu.

Interneto teikiamos galimybės

Skaitmeninėje eroje ryšys reiškia kai ką daugiau nei dviejų ar daugiau žmonių kontaktą. Internetas sukuria naują universalią erdvę, kurioje keičiamasi informacija ir bendradarbiaujama.

Jis suteikia naują terpę, kurioje tokių technologijų, kaip televizija ar telefonas, spontaniškumas ir betarpiškumas jungiasi su komunikavimui raštu būdingais turiningumu ir išsamumu. Be to, ji turi ir visiškai naujų bruožų – tai jos teikiama galimybė rasti informaciją ir burti žmones, turinčius bendrų interesų.

Po dešimtmečio dauguma žmonių nuolatos naudosis asmeniniais kompiuteriai darbe ir namuose, jiems bus įprasta naudotis elektroniniu paštu, jie bus sujungti interneto ryšiu, jie nešiosis skaitmeninius įrenginius su savo asmenine ir verslo informacija.

Atsiras naujų vartojamųjų prietaisų, kurie skaitmenine forma apdoros beveik visų tipų duomenis – tekstą, skaičius, balsą, nuotraukas, vaizdo įrašus. Norėdamas pabrėžti, kokią įtaką darbuotojams ir vartotojams turės šių skaitmeninių ryšių teikiama nauda, aš vartoju posakį - „žiniatinklinis yra gyvenimo būdas“.

Šiandien mes paprastai dirbame su informacija tik sėdėdami už savo darbo stalo ir materialiu laidu prisijungę prie interneto. Ateityje nešiojamieji skaitmeniniai įrenginiai leis mums nuolat bendrauti su kitomis sistemomis ir kitais žmonėmis.

Kasdieniai prietaisai – vandens ir elektros skaitikliai, apsaugos sistemos ir automobiliai – taip pat bus prijungti prie interneto, ir informacija apie jų naudojimą ir būklę bus prieinama bet kada.

Visi šie skaitmeninės informacijos pritaikymai artėja prie lūžio momento, po kurio staiga ir masiškai išaugs vartotojų poreikis jais naudotis. Visos šios permainos iš esmės pakeis mūsų gyvenimo būdą ir verslo pasaulį.

Technologijų įtaka verslui

Žiniatinklinis gyvenimo būdas jau daro įtaką verslo procesams „Microsoft“ ir kitose kompanijose. „Popierinius“ darbo metodus keičia bendradarbiavimu grindžiamos skaitmeninės operacijos. Taip ištisomis savaitėmis sutrumpėja mūsų gamybinės procedūros.

Grupė žmonių, suburta elektroninėmis priemonėmis, gal ir veikia ne ką greičiau už vieną žmogų, tačiau ji pasitelkia visos komandos įžvalgas. Pajėgios komandos efektyviai išnaudoja visų savo narių idėjas.

Greičiau gaudami informacija apie mūsų pardavimą, mūsų partnerių veiklą ir, svarbiausia, apie mūsų klientus, galime sparčiau reaguoti į problemas ir galimybes. Panašių laimėjimų pasiekia ir kitos pirmaujančios kompanijos, kurios įdiegė skaitmenines technologijas.

Mes sukūrėme naują mūsų organizacijos elektroninį protą. Tai nėra kažkas metafiziška ar antgamtiška, kaip koks kyborgas iš Star Trek serialo. Tačiau tai iš tiesų šis tas nauja ir svarbu.

Kad galėtume funkcionuoti skaitmeninėje eroje, sukūrėme naują skaitmeninę infrastruktūrą. Tai tarsi žmogaus nervų sistema. Biologinė nervų sistema įjungia mūsų refleksus, kad galėtume greitai reaguoti į pavojų ar poreikį.

Mes reaguojame į tai, kas svarbiausia, nes nervų sistema užblokuoja tą informaciją, kuri mums nėra svarbi. Kompanijoms reikia to paties – gebėjimo sklandžiai ir efektyviai veikti, greitai reaguoti į netikėtumus ir galimybes, greitai perduoti informaciją.

Skaitmeninė nervų sistema

Kai svarsčiau apie šiuos dalykus ir dėliojau paskutinius savo kalbos vadovaujantiems darbuotojams štrichus, man į galvą netikėtai toptelėjo „skaitmeninės nervų sistemos“ sąvoka.

Įmonės skaitmeninė nervų sistema veikia tarsi žmogaus nervų sistema – ji labai integruotus informacijos srautus reikiamu laiku nukreipia į reikiamus organizacijos taškus.

Skaitmeninę nervų sistemą sudaro skaitmeniniai procesai, kuriais naudodamasi kompanija žino, kas vyksta jos aplinkoje ir ko imasi konkurentai, jaučia klientų poreikius ir laiku į visa tai reaguoja.

Skaitmeninė nervų sistema – tai aparatūros ir programinės įrangos junginys, kuris nuo paprasto kompiuterių tinklo skiriasi tuo, kad jos teikiama informacija yra tiksli, operatyvi ir išsami, be to, ši informacija darbuotojams suteikia daug naujų idėjų.

Taip ši skaitmeninė nervų sistema tapo mano kalbos tema. Norėjau atskleisti kompanijų vadovams technologijų potencialą valdyti informacijos srautą. Norėjau, kad jie suprastų, jog, gerai sutvarkius informacijos srautus – lengviau seksis rasti verslo sprendimus.

Po mano kalbos daug vadovų paprašė suteikti daugiau informacijos apie skaitmeninę nervų sistemą. Man toliau plėtojant ir aiškinant savo idėjas, daug kitų kompanijos vadovų, verslo vadybininkų ir IT specialistų kreipėsi į mane, norėdami sužinoti apie visa tai konkrečiau.

Kasmet tūkstančiai klientų apsilanko mūsų miestelyje, kad susipažintų su mūsų kompanijoje priimamais verslo administravimo sprendimais. Jie manęs prašo išsamiau papasakoti, kaip ir kodėl mes sukūrėme savo skaitmeninę nervų sistemą ir kaip jie galėtų padaryti tą patį.

Šaltinis: Bilo Geitso knyga „Verslas minties greičiu“ (angl. „Business and the speed of thought“) (1999 m.).

Aut. teisės: Verslas.in
Verslas.in
(0)
(0)
(0)

Komentarai (2)