Ministerijos analizė: degalai pigo, bet ne Lietuvos degalinėse  (0)

Finansų ministerija, atlikusi degalų kainų stebėseną, skelbia, kad nuo šių metų balandžio mėnesio sumažėjus didmeninei degalų kainai, šalies mažmenininkai benzino ir dyzelino kainų nekeitė. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje kainų mažėjimas jau pastebimas. Prekybininkai degalais kritikuoja tokius pastebimus ir teigia, kad paskubėta su išvadomis.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Europos Komisijos pateikti duomenys atskleidžia, kad nors Lietuvoje yra taikomas mažiausias akcizas dyzelinui Europos Sąjungoje, šio tipo kuras šalyje yra pigesnis tik vienu centu (4,67 Lt/l) nei Estijoje (4,68 Lt/l). Estijoje dyzelinas apmokestinamas 29 ct daugiau nei Lietuvoje. Palyginus su Estija, Lietuvoje A95 markės benzinas brangesnis 25 ct už litrą (5,01 Lt/l). Apskaičiuota, kad dėl mokesčių kaina turėtų skirtis apie 12 ct. Latviai, gegužės 7 d. duomenimis, už dyzeliną mokėjo 4,76 Lt (9 ct daugiau nei Lietuvoje), o už A95 markės benziną – 4,96 Lt/l (5 ct mažiau nei Lietuvoje).

Degalinių atstovai: lyginti negalima

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) vadovas Lukas Vosylius teigia, kad lyginti degalų kainų pokyčių skirtingose šalyse negalima. „Visa tai lemia konkurencinė aplinka. Kainos kyla ir leidžiasi skirtingose šalyse ne vienodai. Jei kažkada Lietuvoje kainos krito labiau nei Estijoje, tai dabar krinta lėčiau. Tai ne tik įmonių savarankiškos kainodaros pasekmės, bet ir šalies kainos reguliuojasi viduje“, - tikino pašnekovas.

Kaip teigė L. Vosylius, jo kalbinti degalų mažmenininkai sako, jog teigti, kad kainos nesureagavo didmeninės kainos mažėjimui, negalima. „Sureaguota buvo ir kainos yra sumažėjusios“, - teigė asociacijos, atstovaujančios degalinių tinklams, vadovas.

Paklaustas, ar galima tikėtis, kad degalų pirkėjai artimu metu pajus didesnius kainų sumažėjimus, L. Vosylius atsakė: „Tai priklausys nuo mūsų didmenininko kainodaros. Jei vienas mažmenininkas mato, kad viena įmonė elgiasi kitaip, tai negali sau leisti kainas sumažinti iki minimumo“.

Komentuodamas Finansų ministerijos stebėsenos rezultatus pašnekovas kritikavo, kad nuo balandžio mėnesio sumažėjus didmeninei degalų kainai tyrimas buvo atliktas per greitai. „Finansų ministerijos tyrimai kartais būna labai skubūs. Iš tiesų kainos yra keičiamos kelis kartus per parą. Jei ministerija pasižiūrėjo į kainas 8 val. ryto, tai jiems gal ir pasirodė kainos nepakitusios. Nemanau, kad ministerija galėjo taip greitai atlikti tokį tyrimą“.

„Lietuva Statoil“ pardavimų ir tiekimo departamento direktorius Giedrius Bandzevičius teigė, kad kol kas didelio degalų kaino sumažėjimo vartotojai nepajuto dėl kuro atsargų. „Kadangi turime jų, kainos dar nespėjo sureaguoti. Kol kas jos nenukritę tiek, kiek galėtų. Kai atsargos pasibaigs, iš karto pasijus kainų mažėjimas. Jei didmeninės degalų kainos ir toliau kris, vartotojai pajus dar mažesnes degalų kainas“, - teigė degalinių tinklo atstovas.

Šiuo metu Seime yra įregistruotas pasiūlymas nuo birželio 1 d. sumažinti akcizą benzinui iki ES leistino minimumo. Skelbiama, kad toks sumažinimas galėtų mažmenines benzino kainas sumažinti apie 30 ct. Finansų ministerija nerimauja, kad degalų kainų sumažėjimo efektas bus pastebimas tik po kurio laiko ir laikinas.

TVF: naftos kainos iki 2022 metų išaugs dvigubai

Kad ir kaip nusistovėtų kuro kainos artimiausiu metu, ilguoju periodu gražių perspektyvų nedaug: per ateinantį dešimtmetį naftos kainos gali išaugti dvigubai, turėdamos plataus masto pasekmių visai pasaulio ekonomikai, teigiama ataskaitoje, kurią užsakė Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Kol naftos kainos siekia maždaug 110 dolerių (294 litai) už barelį ir išlieka istoriškai aukšto lygio, ataskaitoje perspėjama, jog augančio poreikio ir ribotų išteklių kombinacija gali turėti svarbių pasekmių, rašo „The Telegraph“.

„Mūsų prognozės dėl mažo tolesnio pasaulio naftos gamybos augimo skelbiamos beveik dvigubai artimiausiu dešimtmečiu išaugsiančių realių naftos kainų sąskaita“, - reziumuoja ataskaitos autoriai.

„Tai dar neištirta pasaulio ekonomikos teritorija, kurioje tokios kainos dar niekada neišsilaikė daugiau kaip kelis mėnesius“.

Pasak jų, tyrimas rodo, kad energija sudaro iki 50 proc. viso BVP. Tai reiškia, jog „sumažėjusio naftos gavybos augimo pasekmės BVP gali būti labai didelės“.

2012 metų pradžioje naftos žaliavos kaina šoktelėjo iki 120 dolerių (321 lito) už barelį, bet vakar ji siekė maždaug 110 dolerių. Tai buvo mažiausia kaina nuo sausio, bet vis dar labai aukšta, vertinant pagal istorinius standartus.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Ugnė Karaliūnaitė
(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)