„Google“, „Facebook“ ir „Microsoft“ nori atskleisti interneto naršytojų sekimo mastą  (4)

Interneto milžinai „Google“, „Facebook“ ir „Microsoft“ prašo JAV vyriausybės leisti viešai atskleisti, kokiu mastu yra vykdoma interneto naršytojų sekimo programa, skelbia BBC.

Pasaulio žiniasklaidą praėjusią savaitę apskriejo žinia apie tai, kad JAV saugumo tarnybos turi tiesioginę prieigą prie devynių didžiausių šalies technologijų kompanijų serverių, įskaitant „Google“, „Apple“, „Facebook“, „Microsoft“ ir kt. Esą vyriausybei pavaldžios institucijos gali gauti bet kokią informaciją apie interneto naršytojus ar net juos sekti. JAV valdžia patvirtino, kad programa, žinoma pavadinimu „Prism“, egzistuoja.

„Google“ teigia, kad šie pareiškimai yra perdėti, tačiau pasirašyta neviešinimo sutartis neleidžia pateikti daugiau informacijos. Todėl „Google“ teisininkai kreipėsi į JAV generalinį prokurorą, prašydami leisti visuomenei atskleisti interneto naršytojų stebėjimo programos mastą. 

„Mūsų skaičiai aiškiai parodytų, kad į tokias užklausas atsižvelgiama gerokai rečiau nei teigiama. „Google“ neturi ko slėpti“, – teigė kompanijos atstovas. 

Prie „Google“ prisijungė ir „Microsoft“ bei „Facebook“, nurodydamos, kad informacijos viešinimas padėtų visuomenei suprasti situaciją, todėl diskusijos šia tema būtų konkretesnės. „Mes norime atskleisti bendrą vaizdą, kiek vyriausybės užklausų mes gauname ir kaip į jas reaguojame“, – teigė „Facebook“ advokatas Tedas Ullyotas.

Programa „Prism“

Dienraštis „The Washington Post“ praėjusią savaitę paskelbė, kad Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) ir Federalinis tyrimų biuras (FTB) turi tiesioginę prieigą prie serverių, kuri leidžia jiems sekti bet kurio asmens veiklą internete pagal jo įkeliamus garso ir vaizdo įrašus, nuotraukas, elektroninius laiškus ir prisijungimo žurnalų įrašus.

Su šia programa susijusios kai kurios didžiausios Silicio slėnio bendrovės, tarp jų „Microsoft“, „Yahoo“, „Google“, „Facebook“, „Apple“, „PalTalk“, AOL, „Skype“ ir „YouTube“, teigiama pranešimuose.

Laikraštis pateikė detalių apie balandį vykusį seminarą, kuriame NSA Signalų žvalgybos direktorato analitikai buvo supažindint su itin slapta sekimo programa PRISM.

Šią informaciją nutekino vienas karjeros žvalgybininkas, „asmeniškai susipažinęs su tomis sistemomis ir apimtas siaubo dėl jų galimybių“, norintis paviešinti, jo nuomone, „didžiulį kišimąsi į privatumą“, rašo „The Washington Post“.

„Jie tikrąja prasme gali stebėti, kaip formuojasi jūsų idėjos, kai jūs surinkinėjat tekstą“, – dienraštis citavo savo šaltinio žodžius.

PRISM buvo įkurta 2007 metais ir augo „eksponentiškai“, o šiuo metu yra tapusi daugiausiai informacijos duodančiu šaltiniu JAV prezidento Baracko Obamos kasdienei apžvalgai – šalies vadovui kasdien pateikiamai itin slaptai žvalgybos informacijos suvestinei.

Ši „The Washington Post“ informaciją, apie kurią taip pat rašė Didžiosios Britanijos laikraštis „The Guardian“, buvo paskelbta kilus pasipiktinimui dėl vyriausybės vykdomo telefoninių pokalbių sekimo programos, dėl kurios atsinaujino debatai dėl žvalgybos metodų, pirmiausiai pradėtų taikyti ankstesnio prezidento George'o W.Busho administracija po teroro išpuolių 2001 metų rugsėjo 11-ąją.

Tas pranešimas buvo paskelbtas paaiškėjus, kad B.Obamai pavaldi JAV žvalgybos bendruomenė dideliu mastu renka informaciją apie milijonų amerikiečių pokalbius mobiliaisiais telefonais, o pilietinės laisvės organizacijos tokius veiksmus vadino orveliškais.

Kaip rašo „The Guardian“, PRISM leidžia žvalgybos bendruomenei rinkti įvairią informaciją, tokią kaip atliktų internetinių paieškų istorija, elektroninių laiškų turinys, duomenys apie failų siuntimąsi ir įkėlimą, taip pat interneto pašnekesių svetainių turinys.

Nors nutekintas dokumentas rodo, jog ši programa buvo sankcionuota joje dalyvaujančių bendrovių, kelios iš jų paneigė ką nors apie ją žinojusios. „Google“ paneigė užuominas, kad ji atvėrė užpakalines duris žvalgybos agentūroms.

„Google giliai rūpinasi savo vartotojų duomenų saugumu. Mes teikiame vyriausybei duomenis apie vartotojus pagal įstatymus ir rūpestingai peržiūrime visus tokius prašymus“, – sakoma bendrovės pranešime, kurį citavo „The Guardian“.

„Kartas nuo karto žmonės iškelia prielaidą, kad mes sukūrėme vyriausybei “užpakalines duris„ į mūsų sistemas, tačiau “Google„ neturi užpakalinių durų, kad vyriausybė prieitų prie privačių vartotojų duomenų“, – pridūrė bendrovė.

Vienos neįvardytos technologijų bendrovės vadovas, kurį citavo „The Guardian“, pridūrė: „Jeigu jie tai daro, tai be mūsų žinios.“

„The Guardian“ pranešė, kad „Microsoft“ šioje programoje dalyvauja nuo 2007 metų, o „Apple“ buvo viena iš vėliausiai prisijungusių – 2012 metų spalį.

Vėliau „Apple“ paskelbė pareiškimą, kuriame griežtai neigė ką nors žinojusi apie šį planą.

„Mes niekada negirdėjome apie PRISM. Nesuteikiame jokiai vyriausybinei agentūrai tiesioginės prieigos prie mūsų serverių, ir bet vyriausybinė agentūra, prašanti duomenų apie klientus, privalo gauti teismo orderį“, – pažymėjo „Apple“ atstovas Steve'as Dowlingas.

Kaip pranešama, PRISM leidžia NSA gauti informaciją iš šaltinių netgi nepateikiant jokių tiesioginių prašymų paslaugų tiekėjams ir negavus teismų orderių kiekvienam atvejui.

„The Guardian“ rašo, kad ši programa suteikia informacijos daugiau nei 2 000 kiekvieną mėnesį parengiamų žvalgybos ataskaitų. Praeitais metais buvo parengta daugiau nei 24 tūkst. tokių ataskaitų, o lyginant su 2011-aisiais, jų pagausėjo 27 procentais.

Iš viso maždaug 77 tūkst. žvalgybos ataskaitose buvo cituojama iš PRISM gauta informacija nuo šios programos pradžios prieš šešerius metus, sakoma „The Guardian“ pranešime.

Baltieji rūmai ketvirtadienį paneigė šnipinėjantys JAV piliečius arba Jungtinėse Valstijose gyvenančius žmones, kai žiniasklaida paskelbė, jog Vašingtonas vykdo didžiulio masto interneto sekimo programą.

Šie pranešimai buvo paskelbti tuojau po to, kai „The Guardian“ atskleidė žvalgybos agentūros vykdomą didelio masto programą, pagal kurią renkami duomenys apie pokalbius mobiliaisiais telefonais šalies viduje.

Tačiau vienas aukštas JAV prezidento Baracko Obamos administracijos pareigūnas sakė, kad Užsienio žvalgybinio stebėjimo teismas, šalies vykdomoji valdžia ir Kongresas prižiūri interneto sekimo programą.

„Tai apima plačias procedūras, konkrečiai patvirtintas teismo, siekiant užtikrinti, kad (tokia žvalgyba būtų vykdoma) tik prieš ne JAV piliečius ir už JAV ribų ir kad būtų mažinamas atsitiktinai gautos informacijos apie JAV piliečius įgijimas, saugojimas ir platinimas“, – pridūrė pareigūnas.

Tuo tarpu JAV Kongresas neseniai iš naujo patvirtino tą programą pagal Užsienio žvalgybinio stebėjimo įstatymo 702-ąjį straipsnį – „po gausių posėdžių ir debatų“, aiškino pareigūnas.

Aut. teisės: 15min.lt

(7)
(0)
(0)

Komentarai (4)