Silicio slėnis skęsta investicijose  (0)

Tuo metu, kai Lietuvoje vis dažniau sklinda gailūs verkšlenimai iš tradicinės pramonės šakų, kad gal jau laikas nustoti investuoti į mokslo centrus ir technologijas, JAV džiaugiasi atsigavusiomis ir didėjančiomis investicijomis į technologijų sektorių.

„Thomson Reuters“ duomenimis, į JAV technologijų sektorių rizikos kapitalas per praėjusius metus investavo 29,4 mlrd. dolerių (7 proc. augimas, palyginti su 2012 m.), o sandorių skaičius padidėjo beveik iki 4 tūkstančių. Daugiau nei trečdalį šių pinigų susigriebė bendrovės, kuriančios programinę įrangą. Aktyviausi investuotojai: „TechStars“, „Andreessen Horowitz“, „500 Startups“, „SV Angel“, „AngelPad“ ir „Google Ventures“.

Bet daugelio mūsų kraštuose šie skaičiai, prilygstantys metiniam Lietuvos biudžetui, matyt, nestebina. Gailūs ir nuoskaudos pilni balsai aidi ir iš žemės ūkio sektoriaus, kur pabrėžiama, kad geriau auginti kiaules ir investuoti šioje srityje, nes neva tai amžinas verslas (nors mėsą jau galima auginti mėgintuvėlyje, o vėliau iš jos mėsainius ruošti), kuriame vyrauja nebloga grąža ir maža rizika papulti į kokias nors duobes atėjus pasaulinei krizei. Juk ims ir neateis šiaip sau iš Baltarusijos koks nors maras ir neteks keleriems metams išnaikinti visų kiaulių...

Tad ar Silicio slėnis baigia paskęsti investicijose? Ar rizikos kapitalo fondų valdytojai raunasi ir pelenais barstosi plaukus gailėdamiesi, kad ne į danų kiaulides aplink technologijų slėnį investavo? O gal mes ko nors taip ir nesuprantame?

Kaip teigiama ataskaitoje „Silicon Valley Index“, nuo pat 2006 m. maždaug trečdalis JAV rizikos kapitalo investuojamų dolerių nukeliavo į Silicio slėnį įsikūrusias bendroves ir nuolat dygstančius startuolius. Kalifornijos valstija, kuriai priklauso Silicio slėnis, yra dvylikta pagal dydį ekonomika pasaulyje, jos bendrasis vidaus produktas didesnis nei 2 trln. JAV dolerių. Nors Holivudas ir jo kino pramonė – nebloga atsvara, vis dėlto 77 proc. rizikos kapitalo investicijų Kalifornijoje skirta Silicio slėniui, o patys aktoriai už gautus pinigus ne namus perka, bet investuoja į technologijų bendroves arba net jas kuria. Justinas Timberlake’as, Ashtonas Kutcheris, Lady Gaga, Demi Moore, Kim Kardashian ir net Madonna – ne tik pramogų pasaulyje garsūs vardai, bet ir investuotojai į startuolius. Ar mūsų žvaigždės ir žvaigždutės užsiima tuo pačiu? Teko girdėti, kad viena jų nusprendė užsiimti sraigių auginimu (gal tikisi, kad sraigių mėsą parduos, kai kiaules teks išpjauti?). O šiaip tylu ramu.

Milžiniškos investicijos Silicio slėnyje reiškia ne tik tai, kad barzdoti programuotojai pagaliau išgali nueiti į kirpyklą ar įsigyti daugiau alaus, o į parduotuvę važiuoti ferariu, bet ir tai, jog regione su atlyginimais augo ir siūlomų darbo vietų skaičius (startuoliams juk ne tik programuotojų reikia, bet ir žmonių iš visų pramonės šakų). Praėjusiais metais sukurta 104 tūkst. naujų darbo vietų, o tai didžiausias metinis prieaugis Silicio slėnyje nuo pat vadinamosios dot-com eros. Palyginkime: nacionalinis JAV darbo vietų augimo vidurkis yra 2 proc., o programuotojų rojuje jis siekia 3,8 proc. per metus.

Įdomu ir tai, kad ekspertai vienbalsiai sutaria, jog burbulas ar nuosmukis Silicio slėniui dar ilgai nenumatomas, nes didelė dalis investuotojų skundžiasi technologijų bendrovių, į kurias būtų galima investuoti, trūkumu. Tai yra rizikos kapitalo fondai turi daugiau pinigų, nei yra bendrovių, į kurias jie gali investuoti. Blogiausias įmanomas scenarijus per ateinantį dešimtmetį – kiti JAV slėniai „nukosės“ dalį investicijų, bet tai tik sumažins nelygybę San Francisko rajone (kur gyventojai piktinasi, kad lobsta tik tiek, kurie dirba su informacinėmis technologijomis), mat investicijos nebesikoncentruos vienoje vietoje.

Niekada nesakyk niekada. Niekas neginčija, kad jei kiltų nauja pasaulinė krizė, investicijos sumažėtų, bet pabrėžiama, kad jai įvykus technologijų sektorius atsigautų dar greičiau nei po 2008 m. krizės. Juk dalies technologijų bendrovių pastaroji krizė visai nepaveikė.

Aukso kasykla

Iki 2009 m. daugiau dominavo investicijos į žaliąsias technologijas, internetą ir naujoves medicinos srityje, o šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama išmaniesiems įrenginiams, programėlėms, didiesiems duomenims (angl. big data) ir daiktų internetui.

Su internetu susijusias paslaugas teikiančios bendrovės 2013 m. sulaukė 7,1 mlrd. JAV dolerių investicijų. O štai programinės įrangos bendrovės, kuriančios programėlės ir pan., pritraukė 11 mlrd. JAV dolerių (37 proc. visų investicijų, 27 proc. augimas, palyginti su 2012 metais). Tai patvirtina, kad pasaulis nebegali gyventi be interneto ar kompiuteriuose veikiančių programų ir išmaniuosiuose bei mobiliuosiuose įrenginiuose veikiančių programėlių. Tai pakeitė žmonių gyvenimus, tai keičia bendrovių bendravimą su pirkėjais, kelia revoliuciją visose pramonės šakose ir t. t.

Programinės įrangos gamintojai ir socialiniai tinklai taip pat sulaukia didžiausio investuotojų susidomėjimo, kai vyksta pirminis viešas siūlymas visuomenei. Praėjusiais metais, anot Nacionalinės rizikos kapitalo asociacijos (National Venture Capital Association) JAV, net 82 rizikos kapitalo paremtos technologijų bendrovės per pirminį viešą siūlymą pritraukė 11,25 mlrd. JAV dolerių (iš viso JAV 2013 m. pirminių viešų siūlymų buvo už 18,5 mlrd. dolerių). Akcijų biržose pasirodžiusios technologijų bendrovių akcijos vidutiniškai brango apie 64 proc., o 15 bendrovių net viršijo 100 proc. augimą.

Be jokios abejonės, programinės įrangos kūrimas – aukso kasykla. Ir tikroji aukso karštinė vyko, ir ši vyksta JAV. Bėda ta, kad, neskaitant Silicio slėnio, Tel Avivo ir dar kelių vietų, 98,99999 proc. pasaulio visai nemoka kurti programinės įrangos. Jam (pasauliui) gali atrodyti, kad jis moka tai daryti, tačiau visi bandymai baigiasi nesėkme. O be tinkamos programinės įrangos net techniškai tobulas išmanusis telefonas tėra metalo krūva. Ne švytintys obuoliai parduoda „Apple“, ne juokingi paukščiukai išskiria „Angry Birds“ iš milijono panašių žaidimų, bet tinkamai veikianti, retai lūžtanti programinė įranga.

Prisiminkime „Nokia“, kuri turėtas pozicijas prarado tik dėl neišdirbtos programinės įrangos, tad laiku susigriebusi tapo „Microsoft“ partnere (o dabar – jau ir naujausiu pirkiniu). Kitas pavyzdys – „Samsung“, kurios prioritetai – ne tik nemokama operacinė sistema „Android“, bet ir pačios kuriama „Tizen“. Sutapimas ar ne, bet Pietų Korėja paskelbė, kad jos nacionalinis prioritetas šiais metais – būtent programinės įrangos gamyba.

Lietuvoje programinės įrangos kūrimas turi didelį potencialą, tačiau jo neišnaudojame. Turime daugybę gabių programuotojų, bet jie dažniausiai apkraunami ne tokiais įdomiais projektais, tad emigruoja, o jei mums sekasi, imasi nuosavų projektų. Vėliau tokie projektai virsta programėlėmis „PriceOn“, „Pixelmator“, „Manodrabuziai“ ar „YPlan“, pritraukiančiomis investicijų ir vartotojų.

Dar daugiau sėkmės istorijų paskatintų dar didesnį dėmesį programinės įrangos kūrimui Lietuvoje. Štai, tarkim, JAV, kai sužinota, kad „WhatsApp“ parsidavė „Facebook“ už 19 mlrd. JAV dolerių, dauguma startuolių pareiškė, kad nusipiešė naują liniją danguje, tad dirbs tik dar stropiau, dar sunkiau ir dar ilgiau, kad galėtų prilygti „WhatsApp“ kūrėjams darbštumu ar net juos „perspjauti“. Ši programėlė – savotiškas katalizatorius ir sprogmuo Silicio slėnyje, kuris dėl šio vieno sandorio veikiausiai padvigubins pritraukiamas investicijas per šiuos ir ateinančius metus.

Aut. teisės: Žurnalas „Valstybė“
Žurnalas „Valstybė“

(2)
(0)
(1)

Komentarai (0)