Ar Lietuva pajėgi apsisaugoti nuo povandeninių „svečių“?  (0)

Jau kelias dienas prie Švedijos karinės pajėgos šukuoja Stokholmo salyno vandenis, ieškodamos rusų povandeninio laivo. Kad pastarasis nepastebėtas galėjo prasmukti prie pat Švedijos sostinės, turėtų kelti nerimo ir lietuviams. O jei toks atvejis pasikartotų Klaipėdoje? Ar Lietuva pajėgi apsaugoti savo strateginį uostą ir tokius objektus kaip Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas?

Jei prie Švedijos krantų išties tūno Rusijos karinis povandeninis laivas, jo užduotys gali būti įvairios – nuo žvalgybinių iki diversinių operacijų. Karo metu nedideli povandeniniai laivai rengia būtent tokias operacijas – naikina svarbius priešininko laivus uostuose. O Lietuva greitai turės bene svarbiausią laivą per visą savo istoriją.

Juk šiuo metu į Lietuvą pamažu plaukia milžiniškas, 170 tūkst. kubinių metrų dujų gabenti galintis laivas-saugykla, simboliškai pavadintas „Independence“ („Nepriklausomybė“).

Viešai pristatoma SGD paskirtis – siekis atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų, tad būtų nenuostabu, jei neprognozuojamai ir vis agresyviau su kaimynėmis šalimis besielgiančiai Rusijai kiltų noras sutrukdyti laivo-saugyklos kelionę ar veiklą.

„Pagrindinis pavojus SGD terminalui – Rusijos diversija“, – portalui lrytas.lt pripažino apžvalgininkas Audrius Bačiulis.

Eksperto teigimu, esą tokią diversiją surengti Klaipėdos uoste nebūtų sudėtinga. Ir tam net nereikėtų povandeninio laivo, todėl Lietuva turėtų rimtai susirūpinti, kaip apsaugoti tiek SDG terminalą, tiek pačią Klaipėdą. Tik ar Lietuva turi tam priemonių ir pajėgumų?

Gali įplaukti nepastebėti

Nuskandinti tokio dydžio laivą, kaip „Independence“, nėra lengva užduotis – dar Antrojo pasaulinio karo laikais į trečdaliu ilgesnį JAV lėktuvnešį, tokiu pat pavadinimu „USS Independence“, ne sykį buvo paleistos torpedos, o po karo laivas netgi atsidūrė branduolinio sprogimo epicentre, bet išsilaikė ant vandens.

Tačiau užtenka vien diversijos, kad darbas sustotų. Be to, kaip teigė A.Bačiulis, išvesti iš rikiuotės terminalą galima net be tiesioginės diversijos prieš jį.

„Padarai kokio sausakrūvio laivo netyčinę avariją prie uosto vartų ir labutis – uostas užkimštas kaip butelis kamščiu. O jeigu tame laive kokios trąšos ar kitas cheminis mėšlas, kurio lengvai per bortą neišmesi, kaip laivą iš farvaterio pašalinti? Ar uosto turima gelbėjimo technika leistų greitai pašalinti ant farvaterio nuskendusį laivą?“ – svarstė ekspertas.

Vis dėlto yra ir povandeninių laivų grėsmė, kurie galėtų patekti iš jūros, įplaukdami įkandin tanklaivio, o tiksliau po juo. Tai rusams esą nėra neįgyvendinama užduotis.

Atsargos karininkas Darius Antanaitis „Laisvajai bangai“ teigė, kad povandeniniam laivui taip ilgai būti nepastebėtam ir priartėti gana arti šalies krantų, esant normaliai situacijai, kai karinės šalies pajėgos yra aukštos parengties, to padaryti faktiškai neįmanoma.

„Tačiau šiandien Švedija, ES šalys ir NATO labai stipriai nustekeno savo kariuomenę, tad visai įmanoma, kad Švedijos gynybinis pajėgumas stipriai smukęs, tad esant dabartinei padėčiai tokie priešiškos šalies veiksmai visiškai įmanomi“, – teigė atsargos karininkas. 

A.Bačiulio teigimu, apsaugoti uostus nuo tokių „svečių“ yra itin sunki užduotis net Karališkajam laivynui.

„Nesu tikras, kad netgi britai, kuriems uostų apsauga aktualiausia, gali tikrai juos aptikti. Tuo povandeninės žvalgybos ir diversinės pajėgos ir išsiskiria, kad yra sunkiausiai aptinkamos. Ypač tokioje purvinoje ir tamsioje akvatorijoje, kaip Baltijos jūra.

Būtų mano valia, aplink terminalą statyčiau kelių eilių bonų užtvarą su tinklais ir davikliais dugne. O laivų eismą šalia jo uždrausčiau“, – sakė A.Bačiulis.

Šiemet jau buvo užfiksavę šmirinėjančius rusus

Lietuvos karinių jūrų pajėgų (LKJP) vadas Flotilės admirolas Kęstutis Macijauskas, paklaustas kokios Lietuvos karo flotilės galimybės kovoti su kitų valstybių povandeniniais laivais, jeigu jie staiga pasirodytų mūsų teritoriniuose vandenyse, priminė, kad flotilės pagrindas – priešmininių, patrulinių ir pagalbinių laivų divizionai.

„Povandeninį laivyną turi Vokietijos, Lenkijos, Švedijos, Norvegijos karinės pajėgos. Danija jo atsisakė. Rytinės Baltijos pakrantės šalis, išskyrus Rusiją, povandeninių laivų neturi. Priešmininiai karo laivai povandeninių atakų nerengia – jų kitokia paskirtis“, – teigė Karinių jūrų pajėgų vadas.

Kitą savaitę Klaipėdos jūrų uoste prisišvartuos Baltijos jūrą kirtęs suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“.

„Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadovybę kokių nors išskirtinių su laivo „Independence“ kelione, jo saugumu Baltijos jūroje ir krante susijusių nurodymų negavo. Jeigu gausime, vykdysime, nes tai – valstybinės svarbos projektas. Mes irgi turime narų komandą“, – kalbėjo K.Macijauskas.

Teritorinius vandenis stebinčios tarnybos šiemet užfiksavo tris išskirtiniuose Lietuvos vandenyse šmirinėjusius Rusijos karo laivus. Dėl šių incidentų Užsienio reikalų ministerija Rusijos ambasadai Lietuvoje įteikė diplomatines notas.

Grėsmė – ne tik iš jūros

A.Bačiulis priminė, kad Lietuvos specialiosioms pajėgos priklausantys koviniai narai jau dabar turėtų pagalvoti, kaip tektų ginti terminalą tiek nuo atakos iš marių, kur būtų lengviau, nes yra daug seklumų, žinomi priėjimo keliai, tiek iš jūros.

Kita vertus, apžvalgininkas pridūrė, kad norint paralyžiuoti SGD terminalo darbą, nebūtina brautis į Klaipėdą povandeniniais laivais.

„Rusai, pavyzdžiui, turi sukūrę specialius katerius kovai su povandeniniais diversantais ir specialiąsias pajėgas. Bet jeigu aš būčiau rusas ir man reikėtų atgabenti diversinę grupę į Klaipėdos uostą, jie atvyktų kaip turistai ar verslininkai, o įrangą pasiimtų vietoje iš konsulato arba kokio komercinio sausakrūvio laivo, kuris tuo metu atplauktų į uostą.

Kovinių narų vietoje su VSD išsiaiškinčiau visus Klaipėdoje gyvenančius asmenis, tarnavusius sovietų laivyno specialiosiose pajėgose arba turinčius didesnius nei vidutinius povandeninio plaukiko sugebėjimus ir techniką. Nors manau, kad toks siauras ratelis kaip narai ir taip vieni kitus žino“, – perspėjo apžvalgininkas.

Ką gali delfinai ir dragūnai?

Apžvalgininko nuomone, galbūt netgi reikėtų pagalvoti apie papildomas stebėjimo ir aptikimo priemones, o jei jų yra – turėti daugiau, nes SGD terminalas dabar turės būti saugomas ir ginamas labiau už Vilnių.

Ypač kai Rusijoje yra susiformavusi visuomenės nuomonė, jog panaudoti karinę jėgą, įskaitant diversijas naftos verslovėse ar SGD terminaluose, siekiant sustabdyti naftos ir dujų kainų kritimą, yra normalus ir netgi sveikintinas dalykas“, – teigė A.Bačiulis.

Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis teigė, kad incidentas prie Švedijos krantų neturėtų pakenkti mūsų šalies Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektui. Esą „Independence“ saugumu dabar rūpinasi Norvegija, o kai laivas atplauks į Klaipėdą, laivu pasirūpins lietuviai.

A.Bačiulio žiniomis, ši užduotis bus patikėtai naujai kuriamam Viešojo saugumo tarnybos daliniui, o apsaugos planą rengia JAV bendrovė „Leidos Inc.“, „kurios valdyboje – buvę CŽV direktoriai ir Gynybos sekretoriai“.

Taip pat galima pasitelkti ir netradicines priemones, pavyzdžiui, delfinus.

„Amerikiečiai Klaipėdoje dar 1998 metais uosto apsaugai išbandė delfinus. Nežinau, koks buvo rezultatas, bet, jei teigiamas, galėtume ir mes pagalvoti. Nieko geresnio iki šiol neišrasta“, – svarstė ekspertas.

O ką tuomet veiktų kitos tarnybos, atsakingos už pajūrio apsaugą, – Valstybės sienų apsaugos tarnyba (VSAT) bei Klaipėdoje dislokuotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas?

Pastarasis neseniai vėl iš mokomojo tapo kovinis ir šio dalinio kariai dažniau treniruojasi ginti būtent Lietuvos pajūrio ruožą ir čia esančius strateginius objektus. Tačiau ar toks batalionas yra kovinis ne tik popieriuje, bet ir iš tikrųjų?

A.Bačiulio teigimu, dragūnai turi saugoti ne tik uostą, bet ir Kuršių neriją, nes rusams tiesiausias kelias į Klaipėdą eina sausuma. O kol kas karinės pratybos Kuršių nerijoje nevyksta, išskyrus priešlėktuvinės gynybos šaudymus Juodkrantėje.

„Blogai, kad nevyksta. Kuršių nerijoje dabar iš Baltijos jūros gali bet kur bet kas išsilaipinti, ir pirmyn Smiltynės perkėlos link. Ir SGD terminalas tiesiai prieš akis.

Be to, VSAT turi stebėti sieną ir duoti signalą, kad ją bandoma kirsti. Na, ir pora prieštankinių granatsvaidžių Neringos užkardoje ir prieš povandeninius diversantus skirtas granatsvaidis patruliniuose kateriuose nepamaišytų“, – teigė A.Bačiulis, tačiau pridūrė, kad VSAT turi tik lengvuosius ginklus ir iš esmės yra policinės pajėgos.

„Jau pusmetį kalbama, kad VSAT turėtų vėl apsiginkluoti, tik niekas pačios VSAT nepaklausė, ar jie to nori. Jie yra policininkai ir psichologija jų tokia“, – sakė apžvalgininkas.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(9)
(3)
(6)

Komentarai (0)