Susirūpinta, kaip Lietuva gintųsi nuo Rusijos žaliųjų žmogeliukų: siūloma daugiau galių ir teisių kariuomenei  (7)

Šiuo metu Lietuva tinkamai neapsigintų nuo Rusijos žaliųjų žmogeliukų netikėtų atakų. Taip nusprendė Krašto apsaugos ministerija, todėl jau skuba taisyti įstatymų ir suteikti daugiau teisių kariams, rašo „Lietuvos rytas“.

Kaip gali būti plačiau naudojama kariuomenė, kai šalyje nepaskelbta karo padėtis ir nevyksta karo veiksmai? Tai apibrėžiantį dokumento projektą parengusi Krašto apsaugos ministerija (KAM) jau pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovybei.

Tačiau parlamentarai projektą vertina gana atsargiai – KAM užmojis kariuomenei suteikti teisę naudoti ginklą tik išvydus vadinamuosius žaliuosius žmogeliukus (rusų karius be atpažinimo ženklų. – Red.) jiems atrodo ir abejotinas teisiškai, ir perteklinis.

Rengiasi visais frontais

Šis projektas rodo, jog karo Ukrainoje sukelta skubaus pasirengimo galimam Rusijos antpuoliui kampanija Lietuvos valdžios viršūnėse vis stiprėja. Jai diriguoja Prezidentūra, o KAM mėgina pritarti.

Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas anksčiau ragino piliečius ramiau vertinti padėtį ir aiškino, kad Lietuva yra saugi.

Tačiau vėliau apie Rusijos galimą invaziją ėmė kalbėti lygiai taip pat grėsmingai, kaip kai kurie radikalūs konservatoriai.

Be to, valdantieji skubiai surado gynybai kelis šimtus milijonų litų jau šiemet, o kitų metų biudžete padidino krašto apsaugos biudžetą trečdaliu – iki kone pusantro milijardo litų.

Seime taip pat svarstomos įstatymų pataisos, kurias priėmus sustiprėtų šalies gynybinis pajėgumas.

Prisiminė operacijas Kryme

Nepaisant viso to, viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų ir pavojaus signalų, jog Lietuva esą nesugebėtų tinkamai reaguoti į Rusijos veiksmus, kokius ji atliko nuo Ukrainos atplėšdama Krymą, kai specialiųjų pajėgų kariai be atpažinimo ženklų įvykdydavo žaibiškas operacijas ir užimdavo administracinius pastatus.

Šie smogikai, praminti mandagiais žmonėmis ar žaliaisiais žmogeliukais, pasirodydavo kartu su vadinamaisiais spontaniškais liaudies susibūrimais.

Lietuvoje net imta baimintis, kad tokių Rusijos veiksmų atveju mūsų šalies negalėtų ginti net NATO, nes jos sutartis esą numato tik pagalbą atviros karinės invazijos atveju.

Karinguosius bandė raminti

Tiesa, dalis blaivesnių politikų įsitikinę, jog nerimas, kad Lietuva nesugebėtų efektyviai sutramdyti žaliųjų žmogeliukų, yra perdėtas.

Primenama, jog Kryme Rusijai taip pasisekė pirmiausia dėl to, kad Ukrainos valdžia ir kariuomenė apskritai nesiėmė jokių veiksmų, o Lietuvoje būtų kitaip.

Be to, teigiama, kad mūsų šalies įstatymai pakankamai apibrėžia galimą valstybės reakciją – pirmiausia būtų naudojamos vidaus reikalų sistemos pajėgos, kurios, reikalui esant, tuojau pat galėtų pasitelkti kariuomenę ir jos specialiąsias pajėgas.

Tačiau paaiškėjo, kad tokie argumentai Krašto apsaugos ministerijos neįtikino.

Gali būti visokių klastų

Parengusi specialų dokumentą KAM norėtų, kad jeigu šalyje pasirodytų žalieji žmogeliukai, kariuomenė galėtų iškart veikti nelaukdama jokių specialių procedūrų, kurias tokiais atvejais turi atlikti politikai.

Tuos atėjūnus ministerija siūlo apibūdinti kaip ginkluotus užsienio šalies piliečius, vedamus ne kriminalinių paskatų, o besikėsinančius į šalies Konstitucijos pagrindus.

Be to, KAM projekte prisimenant Krymo aneksiją kalbama ir apie „vietinę valdžią“, kuri priima „Rusijai naudingus sprendimus“. Tikriausiai čia turima galvoje Lietuvos regionai, kuriuose didžiąją gyventojų dalį sudaro tautinės mažumos.

„Arba tai galėtų būti, pavyzdžiui, kokie nors panašūs neaiškūs veiksmai, Lietuvoje sustojus Rusijos karinio tranzito traukiniui“, – taip vieną iš realių invazijos formų „Lietuvos rytui“ apibūdino J.Olekas.

Kariai turi mažai teisių

Krašto apsaugos ministro tvirtinimu, detalūs pasiūlymai bus pateikti vėliau, o dabar KAM tik konstatuoja, jog šiuo metu kariuomenės vaidmuo net oficialiai paskelbus, pavyzdžiui, nepaprastąją padėtį, yra per menkas.

„Mūsų specialistai sako, kad net tuomet, kai policija pasitelkia kariuomenę, šalia policininko stovintis karys net automobilio negali sustabdyti.

Taigi, jei jau kariai dalyvauja veiksmuose kartu su vidaus reikalų sistemos pajėgomis, jie bent jau privalo turėti lygias teises ir galimybes“, – aiškino J.Olekas.

Vertina labai atsargiai

Su dokumento projektu susipažinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas kol kas rezervuotai vertina tokius KAM užmojus.

Politikas įžvelgė pavojų demokratijai, jei įstatymuose bus įrašytos ikikarinių bei karo padėčių fazės ir jei kariuomenei bus suteikta teisė naudoti ginklą šalies viduje, teisiškai dar esant taikai.

„Visa tai teisiniu požiūriu labai subtilu. Reikia žiūrėti, kad nebūtų peržengtos tam tikros plonos linijos.

Šiaip jau aš esu linkęs manyti, kad dabartinė įstatymų bazė suteikia valstybės struktūroms pakankamai galimybių greitai ir efektyviai reaguoti net į tokias galimas išskirtines situacijas, kurias dabar modeliuoja Krašto apsaugos ministerijos strategai“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Paulauskas.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Vytautas Bruveris

(21)
(0)
(21)

Komentarai (7)