Receptas Lietuvai: kaip nekartoti Gruzijos klaidų Rusijos invazijos atveju  (12)

Praėjus penkeriems metams po Rusijos ir Gruzijos karo, tema iki šiol nėra išsemta. Apie karą vis dar rašoma, sukurtas filmas, išlieka daugybė neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, kaip tiksliai prasidėjo karas, kas jį pradėjo, ir kaip jis baigėsi. Tačiau šis karas paliko keletą pamokų, kaip apginti savo šalį, kurias turėtų išmokti Rusijos kaimynai. 10 tokių pamokų Estijai išskyrė buvęs šios šalies gynybos ministras Martas Laaras. Tačiau jos kuo puikiausiai tinka ir Lietuvai. Jos tampa ypač aktualios po to, kai vienas iš Rusijos politologų pasiūlė, prasidėjus karui Sirijoje, užimti Baltijos valstybes.

1. Geriau karti tiesa, nei gražios iliuzijos. Kol Rusija ne vienerius metus ruošėsi karui, tiksliai žinodama, ko ji nori, Gruzija to nedarė. Gruzija leidosi įtraukiama į karą pačiu nepalankiausiu metu. Jos geriausiai brigadai tarnaujant Irake, kitai – pakeliui ją pakeisti. Dalis kariuomenės buvo perginkluojama, įranga – profilaktikoje; daugybė pareigūnų – atostogose. Gynybos ministras atostogavo Italijoje. Gruzijos kariuomenė gyveno iliuzijų gyvenimą. Nebuvo jokių rimtų pasiruošimų Gruzijos gynybai. Buvo tikimasi pradėti karą Abchazijos, galbūt Pietų Osetijos žemėje. Gruzinų galvose Rusijos intervencija buvo suvokiama tik 1990-ųjų karų kontekste.

Platesnė Rusijos intervencija buvo vertinama kaip labai mažai tikėtina, ir į tai nebuvo atsižvelgiama, planuojant operaciją. Todėl gruzinams susitikimas su Rusijos kariuomene buvo tikras šokas ir siurprizas; daug dienų jiems sunkiai sekėsi tai suvokti. Didžioji dalis Gruzijos kariuomenės gyveno iliuzijomis, todėl buvo pasmerkta žygiuoti į pralaimėjimą.

2. Štabo darbas ir tinkami planai nulemia karo eigą. Rusija pasiruošė karui iki kiekvienos mažiausios smulkmenos. Operacijoms buvo kruopščiai pasiruošta. Gruzijos pajėgos buvo priverstos pulti Pietų Osetiją; tuomet jos buvo apsuptos ir sutriuškintos. Po to jau lengva pulti visiškai neapsaugotą Gruziją.

Gruzijos planai, priešingai, buvo labai migloti. Pirminiame jų plane iš tiesų buvo atsižvelgta į ribotą Rusijos pajėgų intervenciją, tuo šiek tiek susisiejant su realybe; tačiau net ir šiuo atveju puolimas prieš Pietų Osetijos sostinę Chinvalį planuotas nebuvo. Viena brigada turėjo apeiti miestą iš kairės, kita – iš dešinės. Susitikusios už miesto, jos turėjo judėti link Guptos ir Rokio tunelio, kad užkirstų kelią bet kokiai paramai iš Rusijos.

Chinvalio paėmimas buvo suplanuotas vėliau. Tačiau paskutine minute planas buvo pakeistas, ir pradėtas tiesioginis Chinvalio puolimas. Vietoje greito ėjimo į priekį, jie nukreipė savo vienetus į miestą. Gruzijos pajėgos taip ir nepasiekė Guptos tilto, jau nekalbant apie Rokio tunelį. Tai nulėmė karo baigtį.

Nors prieš kažkiek metų tokios pačios problemos kamavo Estijos kariuomenę, situacija per pastaruosius metus pagerėjo. Štabas dirba, ir planavimas yra konkretus ir realistiškas, padėtas pagrindas geresnėms gynybos galimybėms.

3. Žvalgyba lygu matymas. Rusijos-Gruzijos kare abi pusės labiau spėliojo, žvelgiant iš žvalgybos pusės. Rusijos žvalgybai truko tikslios informacijos apie Gruziją; ir ji gerokai nuvertino Gruzijos pasipriešinimo galimybes.

Gruzijos žvalgyba turėjo daug duomenų apie Rusiją. Tačiau jie vis tiek neturėjo tinkamos analizės, susidėliojant turimus duomenis. Be to, jie visiškai pasitikėjo technine NATO priežiūra, kuri, deja, praleido Rusijos pajėgų susibūrimą prie sienos, todėl jos galėjo greitai pajudėti į Pietų Osetiją. Buvo manoma, kad Rusija nepuls savo kaimynų. Ši prezumpciją Rusijos-Gruzijos karas paneigė.

Estija sunkiai dirbo, kurdama žvalgybą ir išankstinio įspėjimo sistemas, pasiekdama gerų rezultatų. Tai, suprantama, turi būti tęsiama.

4. Svarbu psichologinė gynyba. Prieš karą buvo vykdoma didžiulio masto Rusijos ataka. Buvo bandoma pasauliui Gruziją pateikti kaip mažą, agresyvią ir nenuspėjamą šalį, kurią valdo išprotėję ir morališkai korumpuoti niekšai. Todėl Gruziją pavyko izoliuoti nuo jos sąjungininkių, paverčiant jos įspėjimus nepatikimais. Net karui vykstant, informacinis mūšis buvo gyvybiškai svarbus. Teisingai pastebima, kad Rusija galbūt ir laimėjo karą mūšio vietose, tačiau galiausiai vis tiek pralaimėjo informaciniame fronte.

5. Šių dienų karai yra totaliniai pagal savo prigimtį. Kaip parodė Rusijos-Gruzijos karas, šiuolaikinėje karyboje konvencinės priemonės yra persipynusios su naujais metodais, tokiais kaip kibernetiniai ir informaciniai karai. Tankams judant į priekį, buvo vykdomos kibernetinės atakos. Kad būtų galima išjungti Gruzijos informacines sistemas, buvo vykdomos tiek kibernetinės atakos, tiek bombarduojama iš lėktuvų.

6. Tinkama medicininė pagalba ir asmeninės apsaugos priemonės gelbsti gyvybes. Rusijos-Gruzijos kare daugiau nei 1200 Gruzijos karių buvo eliminuoti iš kovų, du trečdaliai jų buvo sužeisti. Daugelis jų galėjo mirti; tačiau juos išgelbėjo apsauginės liemenės ir tinkami šalmai. Sužeistieji buvo sparčiai išgabenti iš mūšio laukų, medicininė pagalba veikė gerai. Tik 3 proc. karių mirė dėl patirtų sužalojimų.

7. Oro erdvės kontroliavimas yra gyvybiškai svarbus. Gruzijos oro pajėgos yra mažos; jos karo metu buvo panaudotos tik vienai misijai. Tai buvo apdairu, nes kitaip jos būtų pašautos. Teoriškai Rusijos oro pajėgos galėjo jaustis visiškai pasitikinčios savimi Gruzijos oro erdvėje. Gruzijos priešlėktuvinės pajėgos bandė priešinti, bet buvo greitai sutramdytos; praradusios radarus, jos atsidūrė tarsi tamsoje.

Mobili priešlėktuvinė ginkluotė, kurią valdė kariai, buvo gerokai veiksmingesnė. Deja, jos buvo mažai, ir kai kuri buvo pasenusi. Vis dėlto Rusijos oro pajėgos nesugebėjo išnaudoti savo totalinio pranašumo ore. Bendradarbiavimas tarp Rusijos oro ir sausumos pajėgų buvo labai prastas. Daugiau nei pusė Rusijos per karą prarastų lėktuvų buvo pašauti draugiškos ugnies. O lėktuvai savo ruožtu apšaudydavo judančias sausumos pajėgas.

8. Nenurašykite tankų ir patrankų. Kaip parodė Rusijos-Gruzijos karas, net artilerija turi savo vietą šiuolaikinėje karyboje. Tankai padėjo sustabdyti Rusijos puolimą karo pradžioje ir suvaidino lemiamą vaidmenį sunaikinant 58 Rusijos kariuomenės padalinio koloną 2008 metų rugpjūčio 9 dieną. Gorio artilerijos brigada, giriama netgi Rusijos pusės, sugebėjo sustabdyti prie Chinvalio artėjančias rusų pajėgas.

9. Pusiau apgalvoti sprendimai neveikia. Vietoje „kariuomenės ant popieriaus“ ir paradinių vienetų, turi būti sukurti visiškai integruoti padaliniai. Tebūnie jie būna smulkesni, bet pajėgesni. Kokia nauda buvo iš Gruzijos brigadų, kai vyrams trūko tinkamos komunikacijos, kiti neturėjo transporto. Tokių vienetų sugebėjimas dalyvauti mūšiuose yra nulinis.

10. Tikėti NATO, bet būti pasiruošusiems. Tarptautiniai santykiai yra gyvybiškai svarbūs. Tačiau vis tiek turime pasikliauti savimi. Gruzijos viltys, kad sulauks solidžios pagalbos, subyrėjo. Jei jie nesikautų patys, pristabdydami rusų puolimą bent kelioms dienoms, Gruzijos valstybė būtų ištrinta iš žemėlapio, ir būtų pastatyta nauja valdžia. Nepaisant visų klaidų, gruzinai patys išgelbėjo savo šalį.

Aut. teisės: TV3
TV3

(29)
(0)
(2)

Komentarai (12)