Lietuva didins karių skaičių, pirks artilerijos sistemas, minosvaidžius, bepiločius lėktuvus  (33)

Rusijos agresija Ukrainoje privertė Lietuvą peržiūrėti savo gynybos planus, kad panašius scenarijus neįvyktų Lietuvoje. Lietuvos kariškiai praėjusį mėnesį pristatė leidinį, kuriame aiškinama, ką daryti, jeigu prasidėtų karas. Pirmadienį Juozas Olekas pristatė ir Krašto apsaugos ministro gaires 2015–2020 metams. Jis atskleidė, kad bus didinamas karių skaičius, perkama nauja ginkluotė – artilerijos sistemos, minosvaidžiai, bepiločiai lėktuvai.

Tai vienas pagrindinių krašto apsaugos sistemos veiklos planavimo dokumentų. Jis nustato pajėgumų plėtros, karinio bendradarbiavimo ir kitų krašto apsaugos sistemos veiklos aspektų prioritetus, principus ir kryptis vidutiniuoju laikotarpiu, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Ministro gairės remiasi Seimo patvirtinta Krašto apsaugos sistemos plėtros programa, Nacionalinio saugumo strategija, Karine strategija ir kitais dokumentais.

Savo ruožtu šios gairės tampa pagrindu toliau detaliai planuoti ministerijos veiklą.

Daugiau karių

J.Olekas pranešė, kad bus siekiama, jog kiekvienais metais tarnaujančių karių skaičius augtų.

„Mes norėtume bent 450 karių kasmet padidinti tarnaujančiųjų skaičių“, – žurnalistams sakė J.Olekas.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, apie 4,5 tūkst. karių savanorių, dirba apie 2,3 tūkst. civilių. Pasak ministro, toks augimas leistų pasiekti 70-90 proc. dalinių sukomplektavimą iki 2020 metų.

J.Oleko teigimu, Lietuva svarsto plėsti pernai įkurtas nacionalines Greitojo reagavimo pajėgas, numatomi intensyvesni mokymai su vidaus saugumo tarnybomis, taip pat tariamasi su sąjungininkais dėl Lietuvos karių dalyvavimo NATO kuriamose ypač greito reagavimo pajėgose.

Modernizuojama ginkluotė

Lietuva derasi su Vokietija dėl artilerijos sistemų įsigijimo, pirmadienį patvirtino krašto apsaugos ministras.

Jis sakė šį klausimą kitą savaitę aptarsiantis su Vokietijos gynybos ministre. „Kol kas yra tarimosi stadija, nėra jokių įsipareigojimų. Turėsiu galimybių kitą savaitę susitikti su Vokietijos ministre dar kartą Rygoje, pasikalbėsime ir tada galėsime informuoti“, – žurnalistams sakė ministras.

Ministro teigimu, kariuomenė taip pat ketina įsigyti bepiločių orlaivių, dėl jų bus tariamasi ir su Lietuvos gamintojais. Taip pat planuojama pirkti naujos prieštankinės, priešlėktuvinės ginkluotės, atnaujinti minosvaidžius ir specialiąją techniką bei transporto priemones.

Didinti gynybos biudžetą privertė karas Ukrainoje

Pasak J.Oleko, didesnės ugnies galios svarbą išryškino karinis konfliktas Ukrainos rytuose, kur kariuomenė kaunasi su Rusijos remiamais teroristais.

Lietuva šiemet trečdaliu padidino gynybos biudžetą, įsigijo papildomai priešlėktuvinės ir prieštankinės ginkluotės, plečia poligonus, ateityje svarstoma pirkti pėstininkų kovos mašinas.

Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas siekia 425 mln. eurų, tai sudaro 1,11 proc. bendrojo vidaus produkto ir yra trečdaliu daugiau nei pernai. Politinės partijos yra sutarusios, kad 2020 metais išlaidos krašto apsaugai pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Aut. teisės: 15min.lt

(56)
(5)
(51)

Komentarai (33)