Oficialu: Lietuva pradėjo galingų ginklų įsigijimo procedūrą iš Vokietijos  (63)

Lietuva nori iš Vokietijos įsigyti savaeigių haubiczų PzH 2000. Tai po susitikimo su kolega iš Vokietijos Rygoje patvirtino Lietuvos krašto apsaugos ministras.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ketvirtadienį Vokietijos vyriausybės atstovui išsakė Lietuvos pageidavimą įsigyti artilerijos pabūklų, tačiau galutinio atsakymo kol kas negavo. Šį klausimą ministras Rygoje aptarė su Vokietijos gynybos ministerijos sekretoriumi Ralfu Braksiepe. Abu pareigūnai Latvijoje dalyvauja Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime.

„Išsakėme, kad mes norėtume įsigyti savaeigės artilerijos pabūklus, šiuo atveju konkrečiai šarvuotas haubicas (PzH) 2000“, – sakė J. Olekas. Pasak jo, Vokietijos pusė „labai draugiškai“ priėmė Lietuvos pageidavimus ir atsakė, kad Vokietija šiuo metu svarsto, ar gali perduoti artilerijos pajėgumų.

„Sutarėme, kad toliau kontaktą palaikys mūsų ginkluotės direktoriai, ir kai tik bus nauja informacija, būsime informuoti ir konkretinsime mūsų tarimąsi“, – teigė ministras. Kol kas galimos sutarties kaina bei perkamų artilerijos sistemų skaičius nėra skelbiamas.

Dar vasario 3-ąją Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas patvirtino, kad Lietuva svarsto jau nuo kitų metų įsigyti 155 mm savaeigių haubicų. Nuo šio ketinimo iki sutikimo su konkrečiu Vokietijos koncerno „Krauss-Maffei Wegmann“ (KMW) pasiūlymu praėjo itin nedaug laiko.

Savaeigės 155 mm haubicos „PzH 2000“ Vokietijos kariuomenėje naudojamos jau pusantro dešimtmečio. „PzH 2000“ – tai iš esmės naujausia masiškai gaminama ir kovinėmis sąlygomis Afganistane patikrinta šarvuota savaeigė haubica. Jos greitašauda itin įspūdinga – iki 10–13 šūvių per minutę. Šūvio nuotolis, naudojant standartinę amuniciją, viršija 35 km, o naudojant išmaniąją amuniciją – net iki 60 km.

Hipotetiniame mūšio lauke „PzH 2000“ galėtų sunaikinti priešo šarvuotąją techniką, artilerijos arba salvinės artilerijos „Grad“ sistemas dar joms nepriartėjus per jų veikimo nuotolį – maždaug 30 kilometrų. Haubicų „PzH“ turi Vokietijos, Italijos, Nyderlandų ir Graikijos kariuomenės, įsigijimo sutartis pasirašė Kroatija ir Kataras.

Iki šiol Lietuvos kariuomenės artilerijos pajėgumai buvo kuklūs – generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas turi dešimtis senų, nors ir modernizuotų, amerikietiškų (gautų iš Danijos) 105 mm pabūklų. Jie nėra savaeigiai. Tačiau jau ne vienus metus patyliukais puoselėta Lietuvos kariškių idėja turėti modernesnių, didesnio šūvio nuotolio ir galios savaeigių artilerijos pabūklų gali išsipildyti jau kitais metais.

Kuo svarbūs tokie pabūklai ir ką jie gali?

Karo Ukrainoje pamokos parodė, kad kaip ir prieš 100 metų Pirmajame pasauliniame kare, taip ir dabar artilerija tebėra karo dievas: iš neseniai paviešintos JAV ataskaitos matyti, kad net 70 proc. ukrainiečių nuostolių sudaro netektys dėl apšaudymo iš artilerijos pabūklų arba reaktyvinių sistemų.

Spėjama, kad ir separatistų nuostoliai yra dideli dėl ukrainiečių artilerijos ugnies – vien Donecko oro uostą ukrainiečiai laikė ne tik dėl „kiborgais“ vadinamų gynėjų pastangų, bet ir dėl ukrainiečių artilerijos priedangos: kiekvieną didesnį puolimą ukrainiečių 152 mm ir mažesnio ar didesnio kalibro pabūklai ištaškydavo per pusvalandį.

„Tiek karo mokslai, tiek šiandienių karinių konfliktų pavyzdžiai byloja, kad parama ugnimi – vienas svarbiausių šiuolaikinio mūšio elementų. Galima daryti prielaidą, kad šio pajėgumo reikšmė netgi auga“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė Lietuvos kariuomenės vadas gen. maj. J. V. Žukas.

Anot jo, Krašto apsaugos sistemos vadovybė, suvokdama šiandienę saugumo situaciją regione ir siekdama stiprinti Lietuvos kariuomenės gynybinę galią, svarsto galimybę spartinti paramos ugnimi pajėgumo didinimą.

„Mūsų įsigijimų 2015–2020 m. plane numatyta, kad 2016–2019 m. bus įgyvendinamas 155 mm savaeigių haubicų įsigijimo projektas. KAM specialistai jau yra parengę šioms ginklų sistemoms keliamus operacinius reikalavimus ir juos derina su kolegomis iš Estijos, turinčiais tokių sistemų įsigijimo patirties.

Manau, esant neprognozuojamai saugumo situacijai ir padidėjusiam krašto apsaugos finansavimui, laukti iki 2016 m. neturėtume. Reikia neatidėliojant įvertinti turimus pasiūlymus, persvarstyti savo planus ir dėti visas pastangas, kad Lietuvos kariuomenės manevriniai vienetai efektyvią paramą artilerijos ugnimi turėtų kaip galima greičiau“, – įsigijimo procesą viešai skubino kariuomenės vadas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(109)
(5)
(104)

Komentarai (63)