Rugpjūčio pradžioje Rusija NATO šalims bei Baltijos jūros regiono valstybėms išsiuntė pasiūlymą Maskvoje apsvarstyti priemones, kurios padėtų užtikrinti karinių orlaivių skrydžių saugumą virš Baltijos jūros. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad iš anksto džiaugtis nevertėtų, mat Rusija niekada nieko nesiūlo už dyką.

Krašto apsaugos ministerija patvirtino, kad Lietuva „išsamiai išnagrinės ir apsvarstys“ Rusijos pasiūlymus NATO dėl priemonių užtikrinti karinių orlaivių skrydžių saugumą virš Baltijos jūros“.

Tokią poziciją ministerija išsakė po to, kai Rusijos gynybos ministerija pareiškė esanti pasirengusi konsultacijoms su Lietuva ir kitomis regiono šalimis, kad būtų užtikrinti karinės aviacijos skrydžiai su įjungtais atsakikliais. Į Maskvą jau yra pakviesti NATO ir Aljansui nepriklausančių Baltijos jūros regiono valstybių kariniai atašė.

Viena vertus, skrydžių saugumas virš Baltijos jūros yra vienas Aljanso prioritetų. Per pastaruosius metus tarptautinėje oro erdvėje padaugėjo pavojingų incidentų, kurių metu Rusijos ir NATO šalių orlaiviai vos nesusidūrė ore.

NATO viršūnių susitikime Varšuvoje liepą buvo patvirtinta, jog siekiant išvengti nesusipratimų ir didinti skaidrumą ir nuspėjamumą NATO lieka atvira dialogui su Rusija NATO ir Rusijos tarybos rėmuose.

Konkretus pasiūlymas pateiktas iš formaliai neutralios pusės – iš Suomijos. Šios šalies prezidentas Sauli Niinisto pasiūlė į Helsinkį atvykusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui susitarti, kad karo lėktuvai virš Baltijos visada skraidytų su įjungtais atsakikliais, dar vadinamais transponderiais.

Rusija itin džiugiai reagavo į tokį pasiūlymą, o V. Putinas netgi pareiškė, kad NATO orlaiviai esą dvigubai dažniau skraido su išjungtais atsakikliais.

Ir nors, konkrečių Rusijos pasiūlymo detalių KAM nekomentuoja, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo karininkė ir su radarais dirbusi karinių oro pajėgų kapitonė Džoja Tautvaišienė sutiko pakomentuoti kai kurias detales, susijusias su skrydžių saugumu.

Kas yra radiolokaciniai atsakikliai ir kodėl jie svarbūs?

Pasak kpt. Dž. Tautvaišienės, radiolokacinis atsakiklis yra prietaisas, kuris priima radaro signalus ir siunčia atgal atpažinimo kodą.

Maždaug kompiuterio dėžės dydžio prietaisas būna įrengtas orlaiviuose ir yra ypač svarbus skrydžio saugumo dalis. Pavyzdžiui, virš Lietuvos skraidantys orlaiviai turi ne tik pateikti skrydžio planą, bet ir įsijungti radiolokacinius atsakiklius, veikiančius „A+C“ arba „S“ režimu.

„A + C režimu veikiantys atsakikliai leis nustatyti tikslią orlaivio buvimo vietą ir aukštį, taip pat gali pranešti apie gedimus arba išduos kodą 7500 – tai reikš, kad lėktuvas yra užgrobtas. Tai – tik vienas keturių skaičių kodų aštuntainėje sistemoje, iš viso gali būti 4096 kodai, kurie priskiriami prie tam tikrų civilinių skrydžių. Kodą prieš pakilimą suteikia skrydžių vadovas“, – aiškino KOP karininkė.

Pavyzdžiui, po pernai metais įvykusios lėktuvo An-2 katastrofos Baltijos jūroje išleistas taisyklių pakeitimas – nevaldomoje oro erdvėje, t. y. Iki 3,3 km virš Kuršių marių ir teritorinių vandenų skrendantys orlaiviai privalo būti įjungę atsakiklius.

Ką reiškia, jei radiolokaciniai atsakikliai skrydžio metu yra išjungti?

Viena pagrindinių problemų pastaraisiais metais yra ta, kad būtent Rusijos kariniai orlaiviai tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skraido su išjungtais radiolokaciniais atsakikliais.

Anot kpt. Dž. Tautvaišienės, tai reiškia, kad pirminis dviejų dimensijų radaras siunčia elektromagnetinius impulsus į erdvę ir gauna atspindį, bet gauna tik pagrindinę informaciją apie orlaivio nuotolį, azimutą.

„Mes matome taškiuką ekrane, bet neturime jo konkrečios pozicijos – nežinome jo aukščio, skrydžio tikslo, orlaivio tipo. Antrinė radiolokacija reiškia, kad trijų dimensijų radaras turi tris antenas. Vadinamoji tardymo sistema siunčia užklausą – koduotą signalą.

Jei atsakiklis yra įjungtas, jis priima signalą, jį atpažįsta palygina su skrydžio vadovo priskirtuoju ir siunčia atsakymą. Bet orlaivio įgula gali neleisti savęs atpažinti ir neįjungia atsakiklio“, – teigė karininkė.

Kartais rusai deklaruoja, jog atsakikliai sugedo ore, ir išties yra buvę tokių realių atvejų, tačiau vargu ar galima paaiškinti visus tokius atvejus.

Mat jų yra daugybė, o tai rodo vadinamieji „Alpha scramble“ – NATO Oro policijos misijos naikintuvų pakilimai, skirti perimti ir identifikuoti radare užfiksuotą nežinomą orlaivį.

Šiuo atveju statistika – ne rusų pusėje. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, dėl virš Baltijos jūros skrendančių Rusijos karinių orlaivių NATO oro policijos naikintuvai 2013 metais buvo pakelti 47 kartus, 2012 – 44 kartus, 2011 – 37 kartus ir keturis kartus 2010 metais.

Viskas pasikeitė po Rusijos karinės invazijos Kryme, kai smarkiai pašlijo NATO ir Maskvos santykiai ir Aljansas turėjo sustiprinti savo Oro policijos misiją Baltijos šalyse – vietoje 4 naikintuvų, kurie nuo 2004 m. dengdavo visas Baltijos šalis, NATO Lietuvos, latvijos ir Estijos padangei saugoti skyrė beveik visą eskadrilę – 14 naikintuvų. Šiuo metu NATO oro policijos misiją vykdo 8 naikintuvai, kylantys iš Lietuvos ir Estijos.

Pastaruosius dvejus metus jie išties turėjo ką veikti – 2014 metais NATO naikintuvai kilo atpažinti apie 140 virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių, o 2015 metais – daugiau nei 160-ies lėktuvų. Kiekvienas iš šių išvardytų atvejų reiškia, kad Rusijos orlaiviai nesilaikė vienos iš kelių skrydžių saugumo taisyklių – nebuvo pateikę skrydžio planų arba neįjungę atsakiklių.

Pavyzdžiui, praėjusią savaitę NATO oro policijos naikintuvai du sykius atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį skridusį Rusijos žvalgybinį orlaivį IL-20. Abu sykius jis skrido skrido pagal planą, palaikė ryšį su skrydžių valdymo centrais, bet nebuvo įsijungęs radiolokacinio atsakiklio.

Komentarai ()