Kaip išsirinkti geriausią belaidę kolonėlę: kuo skiriasi WiFi ir Bluetooth ryšį turintys modeliai (su geriausių pavyzdžiais)  ()

Belaidės garso kolonėles įprastai visuomet būna aprūpintos Bluetooth ryšio moduliu. Vis dėlto muzikos transliacijas belaidžiu ryšiu dabar galima realizuoti naudojant kitus techninius sprendimus. Šiuo atveju svarbu suprasti, kad kiekvienas ryšio režimas turi savo privalumų bei trūkumų, o jų vartotojui suteikiamas funkcionalumas dažniausiai taip pat atitinkamai skiriasi. Renkantis belaidę garso kolonėlę į šį aspektą reikėtų žvelgti labai atsakingai, kadangi kiekvienas papildomas integruotas techninis komponentas gali ženkliai įtakoti galutinę produkto kainą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Bluetooth

Techniškai Bluetooth technologija skirta nedidelės apimties duomenų mainams tarp dviejų įrenginių. Itin svarbu ir tai, kad Bluetooth techninis sprendimas šiuo metu yra integruojamas praktiškai kiekviename išmaniajame telefone ar netgi nešiojamame kompiuteryje. Be to, Bluetooth belaidis ryšio protokolas yra periodiškai atnaujinamas, todėl šiuo metu puikiai tinka netgi realaus laiko muzikos transliacijoms.

Geras tokio tipo belaidės garso kolonėlės pavyzdys – „​Xiaomi Square Box 2“. Šis produktas puikiai perteikia idėją ko galima tikėtis iš tipinės belaidės Bluetooh garso kolonėles, kai didelio noro ar poreikio permokėti už kitas papildomas funkcijas tiesiog neturite – ji kainuoja tik 20€. Be to, ši belaidė garso kolonėlė taip pat yra aprūpinta Bluetooth 4.2 ryšio moduliu, o tai bent jau protokolo aspektu garantuoja, kad įsigyjate bene naujausios kartos produktą.

Žinoma, atitinkamo protokolo suteikiamus privalumus (pvz., Bluetooth 4.0 aktualus energijos suvartojimo optimizavimu, Bluetooth 4.2 – spartos aspektu) pavyks išnaudoti tik tada, jeigu analogišką Bluetooth versiją palaikys abu komunikuojantys įrenginiai. Priešingu atveju komunikaciją bus vykdoma naudojant senesnės kartos protokolo versiją (parenkama pagal senesnės kartos įrenginyje naudojamą Bluetooth versiją).

Šio tipo belaidės garso kolonėlės taip pat besąlygiškai laimi pasiūlos prasme – šį ryšio variantą turi visos kolonėlės, o geriausiai vertinamas iš jų surasite šioje nuorodoje. Gamintojams Bluetooth palaikymas yra tarsi etalonas, todėl šiuo metu Bluetooth ryšio režimas yra integruojamas visose be išimties belaidėse garso kolonėlėse. Nešiojamos belaidės garso kolonėlės kol kas irgi negali išsiversti be Bluetooth – šis techninis sprendimas stebina optimaliomis energijos sąnaudomis, todėl yra puikiai tinkamas įrenginiams su integruota baterija.

Būtent tai yra dar vienas svarbus aspektas, kodėl reikėtų rinktis belaides garso kolonėles bent jau su Bluetooth 4.0 ryšio moduliu. Kaip jau buvo užsiminta, pradedant šia protokolo versija Bluetooth technologijoje buvo įdiegti svarbūs pakeitimai energijos suvartojimo aspektu. Taigi, toks pasirinkimas yra kur kas racionalesnis siekiantiems optimaliau naudoti ne tik belaidės Bluetooth garso kolonėles, bet ir išmaniajame telefone integruotos baterijos energijos resursus.

Pasak apžvalgininkų, šio ryšio režimo veikimo principus vartotojai perpranta bene lengviausiai. Išmaniajame telefone ar kompiuteryje tereikia įjungti Bluetooth ryšio modulį (jeigu jis nėra naudojamas, energijos taupymo sumetimais jį įprasta laikyti išjungtą) ir tuo metu esančių aktyvių Bluetooth įrenginių sąraše pagal pavadinimą susirasti bei prisijungti prie belaidės garso kolonėles. Tuo visi iššūkiai čia ir baigiasi. Jokių slaptažodžių, slaptų frazių ar PIN kodų bent jau prisijungimo prie belaidės kolonėles metu Bluetooth technologija paprasčiausiai nereikalauja.

Galiausiai Bluetooth ryšio režimas belaidėse garso kolonėlėse yra puikiai tinkamas tiems, kurie savo muzikos kolekciją laiko išmaniajame telefone. Tačiau jeigu asmeniškai išmaniajame telefone dažnai tenka naudoti „YouTube“ arba „Spotify“, tai greičiausiai sutiksite, kad naudojant Bluetooth ryšio režimą galima susidurti su tam tikrais nepatogumais.

Pavyzdžiui, „YouTube“ muzikos įrašų neleidžia klausyti tada, kai taikomoji programa veikia fone, o „Spotify“ nemokamoje versijoje išmaniajame telefone dalis svarbių funkcijų tiesiog išvis yra neprieinamos. Dar šiuo atveju reikėtų nepamiršti, kad praktiškai Bluetooth veikimo nuotolis yra tik apie 10 metrų (atstumą labai ženkliai gali sumažinti net ir kambario sienos), o muzikos transliaciją iš išmaniojo telefono bet kada gali nutraukti įeinantis balso skambutis.

Taigi, Bluetooth sprendimas - pats populiariausias, lengvai įjungiamas, bet yra riboto funkcionalumo, nes nėra galimybės tiesiogiai ir patogiai prieiti prie interneto muzikos lobynų.

WiFi

Belaidės garso kolonėles su WiFi ryšio režimu išsiskiria savo funkcionalumu ir dažniausiai taip pat yra aprūpintos Bluetooth ryšio moduliu. Būtent tai reiškia, kad šio tipo kolonėlės gali veikti tiek Bluetooth, tiek WiFi ryšio režimuose.

Esminė WiFi ryšio režimo ypatybė yra ta, kad šiuo atveju belaidė garso kolonėlė dažniausiai yra prijungiama prie namų vidinio kompiuterinio tinklo, o tai mažiau patyrusiems vartotojams kartais gali sukelti papildomų nepatogumų su tinklo konfigūracija. Paprasčiau kalbant, pajungti  WiFi ryšį šiek tiek sunkiau, nei Bluetooth. 

Jeigu nesigilinsime į smulkmenas, tai prieš perkant belaidę garso kolonėlė su WiFi ryšio režimu derėtų įsitikti bemt tuo, kad namuose turite WiFi maršrutizatorių (jei neturite, geriausiai vertinamus WiFi maršrutizatorius galite įsigyti čia) ir žinote jo prieigos taško pavadinimą (SSID) bei prisijungimui naudojamą slaptažodį.

Reikia pastebėti, kad naudojant WiFi ryšio režimą taip pat yra įmanoma kaip ir Bluetooth atveju realizuoti komunikaciją tik tarp dviejų įrenginių (su norimu įrenginiu reikia tiesiogiai prisijungti prie kolonėlės prieigos taško), tačiau WiFi atveju toks sprendimas nėra itin praktiškas ir yra naudojamas kur kas rečiau.

Belaidę garso kolonėlę su WiFi ryšio moduliu prijungus prie maršrutizatoriaus atsiveria visa eilė papildomų galimybių. Šis ryšio režimas palaiko tokius realaus laiko duomenų perdavimo protokolus, kaip DLNA ar AirPlay, todėl muzikos transliacijos namų tinkle itin nesudėtingai gali būti vykdomos ne tik iš išmaniojo telefono, bet ir įprasto kompiuterio ar bet kurio kito vidiniame tinkle esančio įrenginio.

Pavyzdžiui, DLNA protokolo veikimo principas toks paprastas, kad šiuo atveju kompiuteryje pakanka pasirinkti norimas dainas, o tada tiesiog belieka nurodyti, kad jų transliacija šiuo atveju turi būti vykdoma per belaidę kolonėlę.

Būtent tokiu principu galima sudaryti ištisą grojaraštį, o kas svarbiausia, tai visiškai netrukdo naudotis įrenginiu iš kurio tuo metu yra vykdoma transliacija (vienintelis reikalavimas – jo negalima išjungti).

Analogiškai veikia ir AirPlay protokolas, tačiau juo gali naudotis tik „Apple“ produkcijos savininkai. Dėl šios priežasties gamintojai kur kas dažniau akcentuoja DLNA palaikymą, nes šis protokolas dabar be išimties yra diegiamas praktiškai visose populiariausiose operacinėse sistemose bei specializuotose muzikos transliacijos programose. Nors kai kurie gamintojai gali akcentuoti kitų protokolų palaikymą, tačiau bent jau kol kas DLNA tikrai išlieka pačiu svarbiausiu WiFi ryšio režime veikiančių belaidžių garso kolonėlių muzikos transliacijos protokolu.

Vis dėlto gamintojai kartais gali nesilaikyti bendros rekomenduojamos praktikos, todėl ką iš tikrųjų gausite, pavyzdžiui, įsigiję „Bluedio AS“ belaidę garso kolonėlė lieka šiek tiek neaišku.

Apžvalgose yra akcentuojama, kad ši belaidė garso kolonėlė turi WiFi ryšio modulį, tačiau kokiu būdu naudojant WiFi yra vykdoma komunikacija aiškiai neapibrėžia nei apžvalgininkai, nei pats gamintojas. Iš komentarų šiuo atveju pavyksta susidaryti nuomonę, kad „Bluedio AS“ bent jau AirPlay protokolą tikrai palaiko. Tačiau ar ši kolonėlė gali būti prijungta prie WiFi maršrutizatoriaus ar tiesiog per WiFi komunikuoja tiesiogiai su išmaniuoju telefonu bei kompiuteriu, iš internete pateikiamos informacijos suprasti labai sudėtinga.

Kad išvengtumėte tokių nesusipratimų anksčiau laiko ir netektų nusivilti galiniu po nusipirkimo, tiesiog rekomenduojame rinktis tokias kolonėles, kurių aprašymuose aiškiai įvardintos norimos galimybės. Pavyzdžiui, gamintojas pristatydamas „Xiaomi Mi Smart“ belaidę garso kolonėlę aiškiai nurodo, kad pastaroji palaiko muzikos transliacijas standartizuotu DLNA protokolu.

Be to, renkantis belaidę garso kolonėlė su WiFi ryšio režimu taip pat pravartu atkreipti dėmesį į tai ar gamintojas yra realizavęs kolonėlės valdymą naudojantis išmaniojo telefono taikomąją programa. Tai tampa itin svarbu tada, kai ieškote belaidės WiFi garso kolonėlės su įvairiomis papildomomis funkcijomis (laikrodis, radijas, žadintuvas, trečiųjų šalių paslaugų palaikymas ir t.t.).

Be to, kai kurios naujos kartos belaidės garso kolonėlės jau būna aprūpintos dviejų dažnių WiFi ryšio moduliais (2,4 GHz + 5 GHz) ir taip pat gali palaikyti netgi spartųjį WiFi IEEE 802.11ac protokolą. Kiek šie sprendimai yra reikalingi pirkėjui, paliksime nuspręsti individualiai. Teoriškai galima teigti, kad dirbant abiem dažniais, gaunamas didesnis pralaidumas, todėl be papildomo suspaudimo leidžia transliuoti tokiais garso kodavimo formatais, kaip FLAC, ALAC ar WAV. Vis dėlto duomenų perdavimo spartos tikrai pakaks net ir tada, jeigu naudosite šiuo metu patį populiariausią IEEE 802.11n (300 Mbps) standartą.

Žinoma, gilinantis į fizikinius ryšio aspektus, privalumų galima atrasti ir dar daugiau, tačiau praktikoje visa tai kol kas skamba kaip marketingo triukai, kurie pirkėjui bent jau šią akimirką realios pridėtinės vertės tikrai nesukuria.

Čia svarbu atkreipti dėmesį tik į tai, kad WiFi technologija belaidę garso kolonėlę leidžia pasieki gerokai didesniu atstumu nei su Bluetooth. Pavyzdžiui, jeigu priimsime, kad abu įrenginiai prie maršrutizatoriaus yra prijungti naudojant WiFi (2,4 GHz), tai komunikacijos atstumas šiuo atveju kartais gali netgi viršyti 200 metrų. Tuo tarpu jeigu komunikacija bus vykdoma naudojant 5 GHz WiFi, tai šis atstumas gali gerokai sutrumpėti dėl pašalinių aukštesnį dažnį veikiančių fizikinių reiškinių.

NFC ir WPS

Populiarėjant belaidėms garso kolonėlėms gamintojai ėmė ieškoti būdų, kurie leistų pirkėjams pasiūlyti papildomų patogumų esamiems ryšio režimams. Pavyzdžiui, Bluetooth ryšio režimą palaikančias belaides garso kolonėles gamintojai aprūpino NFC ryšio moduliu. Ir nors kai kurie pirkėjai šį sprendimą vertina skeptiškai, kitiems jis įneša paprastumo.

Šį techninį sprendimą palaikančios Bluetooth kolonėlės ypatingos tuo, kad geba automatiškai pasirūpinti išmaniojo telefono reikiama konfigūracija. Kitaip sakant, kad šiuo atveju būtų aktyvuota įrenginių komunikacija naudojant Bluetooth ryšio modulį, vartotojui tiesiog pakanka bet kokį NFC technologiją palaikantį išmanųjį telefoną priglausti prie analogišką techninį sprendimą palaikančios belaidės garso kolonėlės.

Kadangi NFC technologija kol kas nėra skirstoma pagal versijas, tai renkantis belaidę garso kolonėlę su NFC ryšiu, vėlgi rekomenduojame atkreipti dėmesį į Bluetooth ryšio modulį. Jeigu pasikliausime vien pirkėjų ir apžvalgininkų rekomendacijomis, tai dauguma jų šiuo metu yra neabejingi „JKR KR–1000“ belaidei garso kolonėlei. Ir su jais tenka sutikti, kadangi ši belaidė garso kolonėlė yra aprūpinta Bluetooth 4.1 ryšio moduliu.

Be to, „JKR KR–1000“ kaip ir dauguma kitų tokio tipo kolonėlių taip pat turi 3,5 milimetrų garso įėjimą bei muziką taip pat gali groti iš Micro SD kortelės. Nors pastarieji sprendimai šiuo atveju nėra niekaip susiję su NFC technologija, juos sutikti tokio tipo aukštesnės klasės nešiojamose belaidėse garso kolonėlėse darosi vis labiau įprasta. Vis dėlto gamintojai analogiškus sprendimus tikrai noriai integruoja ir įprastose Bluetooth bei WiFi belaidėse garso kolonėlėse.

Gamintojai, kurie prekiauja belaidėmis garso kolonėlėmis su integruotu WiFi ryšio moduliu taip pat ėmėsi ieškoti alternatyvų. Kai kurie jų siekdami supaprastinti belaidės kolonėlės prijungimą prie tinklo maršrutizatoriaus ryžosi integruoti WPS techninį sprendimą. Pastarąjį sprendimą dabar palaiko dauguma maršrutizatorių, tačiau belaidėse garso kolonėlėse WPS integracija kol kas išlieka gana didele retenybe.

Tokie itin brangių aukštosios klasės belaidžių kolonėlių gamintojai, kaip „Pioneer“, „Sony“ ar „Panasonic“ jį ryžtasi integruoti dažniau, tačiau taupesniems pirkėjams pasiūlymų kol kas tikrai stinga. Pavyzdžiui, vietinėje Kinijos rinkoje šiuo metu pavyko surasti vos vieną WPS sprendimą palaikančią belaidę garso kolonėlę „Pinshow Solider X10“. Nesigilinant į technines smulkmenas šiuo atveju svarbu suprasti, kad WPS techninis sprendimas leidžia automatiškai prijungti belaidę garso kolonėlę prie tinklo maršrutizatoriaus, jeigu per numatytą laiko tarpą (jį apibrėžia gamintojas) ant kolonėlės ir maršrutizatoriaus yra nuspaudžiami WPS mygtukai.

Tačiau ne visada WPS panaudojimas gali būti vienodai paprastas. Pavyzdžiui, šis procesas pagal minėtą veiksmų seką būdingas „Pioneer“, „Sony“ ar „Panasonic“ belaidėms garso kolonėlėms ir tai  patvirtina prie kolonėlių pridedamo instrukcijos. Tačiau įsigijus kad ir „Pinshow Solider X10“ galite tikėtis netikėtumų. Tokią prielaidą galima daryti todėl, nes techniškai WPS sprendimas priklausomai nuo reikalaujamo saugumo lygio įrenginius gali sujungti trimis skirtingais būdais:

1) ant įrenginių paspaudžiant WPS mygtukus;

2) maršrutizatoriaus valdymo puslapyje suvedant kito įrenginio prašomą PIN kodą;

3) atitinkamame įrenginyje suvedant maršrutizatoriaus prašomą PIN kodą.

Kadangi išsamaus paaiškinimo „Pinshow Solider X10“ atveju internete rasti nepavyko, šiuo atveju neatmetama galimybė, kad gamintojas saugumo sumetimais, pavyzdžiui, gali reikalauti suvesti maršrutizatoriaus PIN kodą belaidės garso kolonėlės taikomojoje programoje. Vis dėlto išsigąsti tikrai nevertėtų, nes taikomosios programos būtinus veiksmų sekos žingsnius dažniausiai dabar paaiškina ir iliustruoja kur kas išsamiau nei įprastos popierinės instrukcijos.




Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
Autoriai: Jonas Bunevičius
(22)
(1)
(21)

Komentarai ()