Panaudojant drabužius kaip liudininkus (0)
Teismo ekspertai iš Abertay Dundee universiteto ir Škotijos policijos paslaugų tarnybos (Scottish Police Services Authority) tiria visiškai naują kaltės įrodymų rinkimo metodą. Tyrėjai ieško būdų, kaip atgaminti pirštų atspaudus, paliktus ant audinio. Pirmą kartą per daugiau kaip trisdešimties metų laikotarpį tiriama tokia galimybė. Grupė jau pademonstravo savo gautus pirmuosius rezultatus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Metodas, žinomas kaip vakuuminis metalo nusodinimas, yra vienas iš grupės naudojamų dabartiniu metu. Auksas ir cinkas naudojamas pirštų atspaudams atkurti. Metodas yra labai jautrus, ir buvo išbandytas lygiems paviršiams, tokiems kaip pirkinių maišelis, plastikas ir stiklas. Dabar grupė bando išsiaiškinti, kiek gerai šis metodas tinka drabužių tyrimams ir kiek jis gali būti naudingas policijos darbe.
Minėto universiteto teismo medicinos tyrėja Joana Freizer (Joanna Fraser) pasakė: „Tyrime naudojami plonyčiai metalo sluoksniai norint pamatyti pirštų atspaudus, kuriuos žmonės paliko audinyje. Tai žymiai sunkiau nustatyti, nei taikant metodą lygiems paviršiams. Tyrimuose taikomas metodas yra žinomas nuo 1970 metų ir buvo taikomas įvairiems paviršiams nagrinėti, išskyrus audinį. Mes paimame audinį, įdedame į vakuumo kamerą, pagariname auksą, kuris padengia audinį plonyčiu sluoksniu. Tada garinamas cinkas, kuris prisijungia prie aukso tose vietose kur nėra pirštų atspaudų žymių. Tokiu būdu ant audinio išryškėja pirštų atspaudai. Kūno kontakto vietoje matosi audinys, o nesant kontakto – pilka metalo pėvelės spalva.“
Ji pažymėjo: „Lengviausia tai paaiškinti fotografijos negatyvu, kai spalvos yra priešingos originalui. Kur yra pirštų atspaudai, mes matome švarią medžiagą, bet kur nėra – matome aiškiai išsiskiriančią pilką metalo spalvą. Anksčiau buvo sudėtinga išgauti aiškų pirštų atspaudų vaizdą ant audinio. Mes parodėme, kad tai įmanoma. Tai nuostabu, bet reikia šį metodą dar vystyti ir patvirtinti jo efektyvumą“.
Polas Dikonas (Paul Deacon) iš Škotijos policijos paslaugų tarnybos ir vienas iš vykdomo projekto ekspertų, pasakė: „Pirštų atspaudai, kaip viena iš pagrindinių identifikavimo priemonių, sėkmingai taikoma daugiau kaip šimtą metų, bet jų nuskaitymas nuo audinio visada buvo neišpasakytai sudėtingas dalykas. Mes norėjome tai pakeisti. Tyrimas vis dar yra ankstyvoje stadijoje, bet mes jau pradedame gauti pirmuosius daug žadančius rezultatus. Mes parodėme, kad tankesnis audinys geriau tinka pirštų atspaudų vaizdo atgaminimui. Lengvai identifikuojami pirštų atspaudai buvo gauti nuo tokių medžiagų, kaip šilkas, nailonas ir poliesteris, paviršių“.
Tik apie dvidešimt procentų žmonių palieka lengvai atkuriamus pirštų atspaudus. Todėl, esant labai mažam atgamintų pirštų atspaudų nuo audinio rodikliui, tyrėjai su dideliu pasisekimu naudoja metodą plaštakos atspaudui atkurti.
Polas Dikonas pridėjo: „Plaštakos atspaudas gali padėti policijai nustatyti įvykių seką ir gali būti panaudotas kaip įrodymas tais atvejais, kai kas nors pastūmė ar sugriebė už rūbo. Pavyzdžiui, delno vaizdas ant kažkieno marškinių nugaros gali reikšti, kad buvo pastumta iš balkono, o ne nušokta. Pirštų atspaudai ant audinio ar kitų medžiagų gali palikti ir DNR pėdsakus. Todėl turint vaizdą, teismo ekspertams būtų lengviau rasti sritis, kuriose reikia ieškoti DNR įrodymų. Žinoma, naudojant vien tik pirštų atspaudus ar atkurtus vaizdus ant audinio nebūtų galima apkaltinti nusikaltimu, bet juos derinant su kitais įrodymais, gautųsi tvirtesnė byla teisme“.
