Stanislovas Stasiulis. JAV ir Kinija – draugės per prievartą  (11)

JAV ir Kiniją galėtume laikyti dviem pasaulio galiūnėmis, tik viena jų kovoja su finansinės krizės sukeltomis problemomis ir siekia išsaugoti savo dominavimą pasaulio politinėje arenoje, o kita toliau vykdo sėkmingą ekonominę plėtrą, kartu stiprindama ir savo karinius pajėgumus.

Iš esmės tokią nuomonę buvo galima susidaryti stebint vasarą vykusias demokratų ir respublikonų diskusijas JAV Atstovų rūmuose ir Senate, kai buvo sprendžiamas šalies biudžeto deficito klausimas. Ir nors Vašingtonui pavyko išvengti „ekonomikos Armagedono“ ir pakelti šalies skolinimosi ribą nuo 14,3 iki 16,7 trilijonų dolerių, tai sukėlė nelauktų pasekmių. Reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ pirmą kartą sumažino JAV skolinimosi reitingą vienu laipteliu – nuo aukščiausio AAA iki AA+, bet tai sukėlė didelę kitų didžiųjų valstybių kritiką Baltųjų rūmų vykdomos ekonominės politikos atžvilgiu.

Savo ruožtu Kinija, kuri yra didžiausia JAV kreditorė, sukritikavo Vašingtono „trumparegiškumą“, o valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ išplatintame komentare nevengta ir dar aštresnės kritikos: „Dienos, kai prasiskolinęs Dėdė Semas galėjo laisvai švaistyti svetur pasiskolintus pinigus, atrodo, jau suskaičiuotos. „Standard & Poor‘s“ sprendimas pasauliniams investuotojams atskleidžia bjaurią tiesą.“ Kartu Pekinas paragino pasaulį įsivesti naują rezervinę valiutą ir sugalvoti tarptautinį JAV dolerio problemų priežiūros mechanizmą. Visus šiuos įvykius Vašingtone lydėjo ne tik griežta Kinijos kritika, bet ir pirmieji lėktuvnešių bandymai jūroje, leisiantys Pekinui plėtoti lėktuvnešių statybos programą. Pati Kinija lėktuvnešių kol kas nestato, o rugpjūčio 10 d. bandymai jūroje vyko su perdirbtu rusų lėktuvnešiu „Variag“, kuris buvo nupirktas iš Ukrainos 1998 m. be ginkluotės bei navigacijos sistemos ir ilgą laiką buvo naudojamas kaip plaukiojantis kazino. Tačiau Kinija šiuo metu tobulina naikintuvą J-15, kuris yra atnaujinta rusų lėktuvnešiams skirto denio naikintuvo Su-33 versija.

Šie Kinijos veiksmai sukėlė nepasitenkinimą Vašingtone: jis paragino Pekiną siekti didesnio atvirumo bei skaidrumo karinio bendradarbiavimo srityje. Reikėtų prisiminti, kad ne itin skaidrus incidentas įvyko šių metų pradžioje, kai JAV gynybos sekretoriaus Roberto Gateso viešnagės Kinijoje metu buvo išbandytas naujas, radarams nematomas kinų naikintuvas J-20. Nors Kinijos gynybos ministerija teigia, kad Pekinas nesiekia dominuoti karine jėga, o lėktuvnešių statybos programa skirta tik valstybės gynybos pajėgumams stiprinti, šalies karinis biudžetas kasmet auga ir praėjusiais metais pasiekė 91,5 milijardo dolerių. Pasak Jungtinių Valstijų gynybos departamento išplatintos pažymos, Kinija iki 2020 m. gali pasiekti savo tikslą ir sukurti modernias karines pajėgas, kurios būtų orientuotos į galimus karinius veiksmus Rytų Azijos regione. Šiuo atveju nerimą kelia tai, kad didėjanti Pekino karinė galia gali sukelti įtampą santykiuose su kitomis regiono valstybėmis, su kuriomis Kinija turi teritorinių ginčų, pirmiausia su Taivanu, kurį Pekinas laiko savo teritorijos dalimi. Pastaraisiais metais aštrėja ir Kinijos santykiai su Japonija, Filipinais, Vietnamu bei Pietų Korėja.

Visa tai leidžia kelti klausimą: ar Kinijos dominavimo era jau prasidėjo? Kaip tvirtina Petersono tarptautinės ekonomikos instituto (Peterson Institute forInternational Economics) ekspertas Arvindas Subramanianas, Kinijos ekonomikos augimo tempas per ateinančius du dešimtmečius šiek tiek sulėtės, pajamos vienam žmogui vidutiniškai didės 5,5 proc., ir tai bus 3,3 proc. mažiau negu pastaraisiais dviem dešimtmečiais. Anot A. Subramaniano, Kinija iki 2030 m. pagal BVP apimtį pralenks Europos Sąjungą, tačiau jos perkamoji galia bus du kartus mažesnė nei JAV. Nors tai ir nesumažins Kinijos vaidmens tarptautinėje arenoje, tačiau jos ekonomika per paskutinius du dešimtmečius tapo globalios finansų sistemos dalimi ir yra smarkiai priklausoma nuo bendros situacijos pasaulinėse rinkose.

Per kelis pastaruosius dešimtmečius Kinija ne tik tapo didžiausia JAV kreditore, bet ir investuoja milijardus dolerių į nekilnojamąjį turtą Valstijose, o jos valiuta jau dvidešimt metų yra susieta su JAV doleriu. Panašiai Pekinas elgiasi ir Europoje: superka Ispanijos, Graikijos, Italijos vyriausybių obligacijas. Taip Kinija įgyja daugiau įtakos, tačiau kartu tampa priklausoma nuo šių valstybių ekonominės padėties.

Kinijos išreikštą kritiką Vašingtonui biudžeto deficito krizės akivaizdoje reikėtų vertinti ne kaip norą įgelti Jungtinėms Valstijoms, bet kaip baimę ir paniką dėl savo pačios padėties. Iš esmės ši situacija parodė, kad „Vakarų saulėlydis“ Pekinui atneš ne pergalę, o pralaimėjimą. Tai liudija ne tik Kinijos centrinio banko vadovo raginimas Baltiesiems rūmams imtis visų reikiamų veiksmų sprendžiant biudžeto deficito ir dolerio nuvertėjimo problemą, bet ir situacija, susiklosčiusi prieš dvejus metus, kai JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė apie sveikatos apsaugos reformos pradžią. Tuomet Pekino vyriausybė atvirai susirūpino, iš kur Baltieji rūmai gaus pinigų reformai įgyvendinti ir kaip tai atsilieps biudžeto deficitui.

Apibendrinant galima teigti, kad nors dvišaliai JAV ir Kinijos santykiai nėra tobuli, abi valstybės yra suinteresuotos, kad jie dar labiau nepablogėtų. Šiose šalyse yra skirtingos politinės sistemos, jos vadovaujasi skirtingomis ideologijomis bei požiūriais į žmogaus teises ir laisves, tačiau kartu yra ekonomiškai priklausomos viena nuo kitos. Ekonominis nestabilumas vienoje sukeltų grandininę reakciją kitoje, o to nenorėtų nei Pekinas, nei Vašingtonas. Taip pat vargu ar artimiausioje ateityje išsipildys daugelio politikos apžvalgininkų prognozės apie Pekino viešpatavimą pasaulio politiniame gyvenime. Nors stiprėjanti Kinijos ekonomika suteikia jai svaresnį balsą sprendžiant pasaulio politines problemas, pasivyti ir pralenkti JAV Pekinui artimiausioje ateityje nepavyks.

Nereikėtų pervertinti ir Kinijos karinio potencialo augimo. Šalies karinis biudžetas kasmet didėja, tačiau dažnu atveju jos ginkluotę sudaro senos sovietinės technikos ir naujų technologijų lydinys (tą rodo ir lėktuvnešio „Variag“ bandymai). Nors Kinija ir galėtų suduoti karinį smūgį savo silpnai ginkluotoms kaimynėms ar JAV karinėms bazėms Pietų Korėjoje ar Japonijoje, dabartinis jos karinis potencialas neprilygsta JAV potencialui: pastarųjų dispozicijoje yra vienuolika lėktuvnešių grupių ir visas jas sudaro ne vien tik lėktuvnešiai. Be to, šios grupės yra aprūpintos naujausia karine technika.

Galiausiai, nors paskutiniu metu iš kai kurių aukštų Pekino vyriausybės pareigūnų lūpų pasigirsta kovinga retorika (pavyzdžiui, kad Pietų Kinijos jūra yra Kinijos nacionalinių interesų zona), vargu ar nuo retorikos bus pereita prie veiksmų. Tokie Kinijos valdžios pasisakymai tik dar labiau skatina kai kurias regiono šalis nukreipti savo žvilgsnį į Vašingtoną, ir taip turintį regione nemažai sąjungininkų. Kaip pavyzdį galėtume nurodyti Taivaną: jis ne tik turi JAV palaikymą, bet ir, reaguodamas į Kinijos atliekamus lėktuvnešio bandymus, rugpjūčio mėnesį viešai pristatė priešlaivines sparnuotąsias raketas „Hsiung Feng III“, kurios per bandymus sėkmingai sunaikino „Variag“ prototipą. Todėl galima teigti, kad teoriškai įmanomi Kinijos ir jos kaimynių konfliktai destabilizuotų regioną, tačiau kartu tai turėtų ir skaudžių pasekmių tolesniam stabiliam Kinijos ekonomikos augimui, kuris kol kas yra svarbiausias Pekino prioritetas.

Aut. teisės: Geopolitika
Geopolitika
Autoriai: Stanislovas Stasiulis

(0)
(0)
(0)

Komentarai (11)