Bebaimės kovotojos – kai už nuomonę gresia kalėjimas ar mirtis (Video)  (1)

Jos gyvena šalyse, kur papročiams nepaklususios moterys gali sulaukti kruvino sutuoktinio ar net šeimos vyrų keršto. Ten galimybė lankyti mokyklą ar sėdėti prie automobilio vairo kai kurioms jų – vis dar sunkiai pasiekiama privilegija. Tačiau atsiranda maištininkių, nebijančių rizikuoti savo gyvybe ir drąsiai kalbėti visų šalyje kenčiančių moterų vardu.

Malala Yousafzai: paauglė, stojusi į kovą su Talibanu

Pakistanietė Malala Yousafzai yra puikus įrodymas, jog norint pradėti revoliuciją nebūtina turėti aukštojo mokslo diplomo ar pilno arsenalo ginklų. Būdama vos 11-os ji, prisidengusi slapyvardžiu, jau rašė BBC apie gyvenimą Talibano priespaudoje bei drąsiai reiškė nuomonę apie moterų išsilavinimo svarbą.  

Bėgant laikui moterų teisės buvo vis labiau varžomos, tad nenuostabu, jog drąsūs Malalos Yousafzai tekstai itin išpopuliarėjo režimo iškankintoje šalyje.

2011-aisiais ji buvo apdovanota Pirmuoju Pakistano Nacionaliniu jaunimo taikos prizu, o tai labai nepatiko represinei valdžiai, tad ji nusprendė nepatogia maištininke atsikratyti. 

Po metų penkiolikmetė Malala eidama iš mokyklos buvo pašauta. Kulka perėjo galvą, kaklą ir petį, tačiau laiku išgabenta į Didžiąją Britaniją paauglė liko gyva.

2014-aisiais M.Yousafzai buvo įteikta Nobelio taikos premija ir daugiau nei milijonas dolerių, kuriuos mergina skyrė savo įkurtam, Pakistano mergaičių mokyklų steigimui skirtam fondui.  

Kraupus pasikėsinimas paauglę iš Pakistano pavertė moterų išsilaisvinimo simboliu visame pasaulyje, ir ji, pasinaudodama viešumu, ragina netylėti: „Prisiminkite, jog tyliame pasaulyje net ir vienas balsas tampa galingas.“  

Manal al-Sharif: neprasižengusi, bet įkalinta

Saudo Arabija ne veltui laikoma viena blogiausių gyventi moterims šalių pasaulyje. Nors šiemet rengiamuose rinkimuose pirmą kartą balsavo ir vietos gyventojos, o viena jų buvo išrinkta, moterims tenka pakovoti dėl mums visiškai įprastų dalykų, pvz., teisės vairuoti.

Manal al-Sharif vardą pasaulis išgirdo 2011-aisiais, kai Arabų pavasario perversmų įkvėpta moteris internete paskelbė įrašą, kuriame ji sėdi prie automobilio vairo. Savo kampaniją pavadinusi „Išmokyk mane vairuoti tam, kad galėčiau save apsaugoti“, Manal al-Sharif ragino kitas moteris išdrįsti tai padaryti.

Vaizdo įrašas sulaukė neįtikėtino populiarumo – per keturias valandas jį pamatė maždaug 600 tūkst. žmonių iš viso pasaulio, tad nenuostabu, jog filmukas pakliuvo ir į Saudo Arabijos religinės policijos akiratį, o Manal al-Sharif buvo iškart suimta.

Ironiška, tačiau vyriškoji šalies dalis ją pasmerkė sakydama, jog moterys negali vairuoti, kadangi tokiu būdu susidurs su agresyviais, jas galinčiais išprievartauti vyrais. 

Net ir buvusi įkalinta bei grasinimų susidoroti sulaukianti Manal al-Sharif nepabūgo antrą kartą sėsti prie vairo. Kai moteris ją sustabdžiusių policininkų paklausė, kokiam įstatymui nusižengė, pareigūnai atrėžė, jog ji pažeidė paprotį ir drumstė viešąją tvarką.

Tiesa, maištininkės pavyzdžiu pasekė dar daugybė Saudo Arabijos moterų, tačiau teisės vairuoti joms taip ir nepavyko išsikovoti.

Tawakkola Karman: gėlėmis prisidengusi Geležinė ledi

Nors Tawakkol Karman iš Jemeno labiausiai išgarsėjo 2011-aisiais, savo veiklą pradėjo gerokai anksčiau. Žurnalistė jau 2005-aisiais įsteigė organizaciją „Moterys žurnalistės be grandinių“, vykdančią kovą už moterų ir pilietines teises bei minties laisvę. 2007-aisiais ji pradėjo kiekvieną savaitę vykstančius protestus prieš valdžios represijas ir socialinę nelygybę, kurie vėliau peraugo į Arabų pavasarį. 

Daugybę kartų politinių oponentų įkalintos Tawakkol Karman pastangos neliko nepastebėtos. Ji tapo pirmąja moterimi arabe, apdovanota Nobelio taikos premija. Be to, tuo metu, būdama 32-ejų, ji buvo jauniausia prestižinio apdovanojimo laureatė apskritai.

Sulaukusi pasaulinės šlovės, moteris dar kartą įrodė atsidavimą savo šaliai – laimėtus pinigus paaukojo nuo sukilimų nukentėjusiems Jemeno gyventojams. 

Gimtinėje Tawakkol Karman lig šiol vadinama „Geležine ledi“ ir „Revoliucijos motina“, o gėlėtas galvos apdangalas tapo laisvės simboliu ten, kur moterys yra verčiamos visą kūną prisidengti juodai.

Aut. teisės: 15min.lt

(19)
(0)
(19)

Komentarai (1)