Kaip Š. Korėja įveikia užsienio valiutos stygių: slaptai Kinijoje ir Rusijoje dirbanti vergų armija  (1)

Pabėgėlis iš Šiaurės Korėjos Lee Yong-ho, kuris Rusijoje kirto medžius, sako neretai dirbdavęs po 12-14 valandų per dieną, tačiau niekada per daug nemąstęs apie darbo sąlygas.

„Sakote vergai? Tiesą sakant, niekada taip nemąsčiau. Vienintelė mintis, kuris nuolat sukosi galvoje, kiek uždirbsiu per mėnesį“, – sako dabar Pietų Korėjoje gyvenantis vyras.

Kimas Sae Gilis, kuris dirbo kitame medžių kirtimo objekte Sibire, sako, kad kartu su juo plušo dar maždaug 900 atvykėlių iš Šiaurės Korėjos. Per tą laiką, kiek ten dirbo, žuvo kelios dešimtys darbininkų – juos užmušė krintantys medžiai. Vyras pasakoja, kad žuvusiųjų palaikai mėnesių mėnesius buvo laikomi negyvenamuose trobelėse miške. Jie būdavo paprasčiausiai susukami į apklotus ir paliekami likimo valiai.

„Ten buvo taip šalta, kad palaikai kuo puikiausiai išsilaikė. Veidai praktiškai nepasikeitė. Kelis kartus bandžiau paliesti tuos veidus – jausmas tarsi liesčiau ledo luitą“, – nemaloniais prisiminimais dalijasi pabėgėlis iš Šiaurės Korėjos.

Lee Yong-ho taip pat teigia matęs, kaip šaltyje laikomi nelaimėlių palaikai. Jis teigia, kad tokio sprendimo priežastis labai paprasta – buvo laukiama, kad lavonų susikauptų daugiau, nes grupėmis juos pargabenti namo buvo žymiai pigiau nei siųsti po vieną.

Kimas Sae Gilis sako, kad turėjo galimybę šiek tiek užsidirbti ir papildomai – rinkti ir pardavinėti vaisius. Prisimena su likimo broliais vakarais vartodavęs alkoholį ir juokdavęsis iš tuometinio Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jon Ilo (dabartinio vadovo Kim Jong Uno tėvo).

„Vadindavome jį tiesiog Kim Jong Ilu, nors gimtinėje išskirtinai tik Generolu. Kartais netgi išdrįsdavome jį pavadinti „mažyliu“ – dėl jo ūgio. Ten turėjome tiek laisvės, apie kokią gimtinėje negalėjome nė pasvajoti“, – senus laikus prisimena Kimas Sae Gilis.

Visi keturi užsienyje dirbę Šiaurės Korėjos piliečiai pabėgo būtent tada.

„Nė už ką nenorėčiau grįžti atgal“, – sako Lee Soung Hee, kuri pabėgo su klientu, su kuriuo vėliau sukūrė šeimą.

Seule ji moko pabėgėlių vaikus. Vėliau moteris sužinojo, kad Šiaurės Korėjos pareigūnai privertė jos šeimą persikelti į atokią vietą ir nuolat akylai stebėjo – tai buvo kaina, kurią jiems teko mokėti už giminaitės pabėgimą.

Likę trys žurnalistų kalbinti pabėgėliai iš Šiaurės Korėjos teigia apie savo šeimų likimą nežinantys nieko.

Kimas Sae Gilis teigia: nors ir, paragavęs laisvės, apsisprendė negrįžti į Šiaurės Korėją, jam labai trūksta šeimos – ypatingai dukros, kurią paliko gimtinėje.

„Dabar jai turėtų būti 22 metai. Apie ją galvoju kiekvieną mielą dieną“, – liūdnai prisipažįsta sargu netoliese Seule dirbantis vyras.

Aut. teisės: delfi.lt

1 | 2

(28)
(0)
(28)

Komentarai (1)