Lietuvių galvose – inovacijų badas  (13)

Vyriausybė Lietuvą nuolat linksniuoja, kaip inovatyvią ir žinių ekonomikos šalį, tačiau akademikai įžvelgia nemažai kliūčių, kurios trukdo inovatyvioms idėjoms gimti lietuvių galvose ir būti realizuojamoms versle.

Inovacijų nesusapnuosi

„Inovaciją labai sunku susapnuoti, tuomet atsikelti iš ryto ir pulti ją įgyvendinti. Norėdami būtų inovatyvia tauta, turime turėti daug sudedamųjų: normalią studijų sistemą, mokslą, kuris būtų tikslinis ir institucijas, kurios perimtų paruoštus specialistus", - „Verslo žinių" konferencijoje „Inovacijos 2010. Didesnio pelningumo link" vykusioje diskusijoje dėstė „Sicor Biotech/Teva" vadovas Vladas Bumelis.

Jis atkreipė dėmesį, kad dabartinė Vyriausybė yra pirmoji, kuri aiškina, kad Lietuva gali gyventi turtingai naudodama tik savo protinius išteklius.

„Tai yra gerai, tačiau dar kokį dešimtmetį reikės palaukti, kol tos idėjos, kurios šiandien pradeda gimti, realizuosis į produktus", - sakė V. Bumelis.

Nemotyvuoti mokslininkai

V. Bumelis pastebėjo, kad šiandien didžiausia bėda, kad mokslininkams nėra motyvacijos kurti tokias idėjas, kurias būtų galima realizuoti versle: „Iki šių dienų juos labiau motyvavo idėja parašyti mokslinį straipsnį".

Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad dar viena problema – šiuo metu lietuviai mieliau kaupia kompetencijas nei kuria inovacijas.

„Per 20 nepriklausomybės metų lietuviai užsiėmė vienu paprastu dalyku – kompetencijų kaupimu, o ne inovacijų kūrimu. Reikia suprasti, kad ne kompetencijų kaupimas yra pagrindinis uždavinys, o inovacijų ir naujų idėjų kūrimas bei generavimas", - sakė jis.

Tiesa, V. Bumelis pastebi gerų tendencijų: „Pradedama keisti mokslo sistema ta kryptimi, kad motyvuotų daryti konkrečius dalykus ir technologijas. Jei pasiseks iki galo ją sutvarkyti, atsiras motyvacija mokslininkams bei atsiras judėjimas ir draugystė tarp verslo ir mokslo".

Nesuprantame sąvokų

Tuo tarpu Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto direktorius Artūras Žukauskas atkreipė dėmesį, kad prieš pradedant kalbėti apie inovacijas pirmiau reikia tinkamai suprasti sąvokas.

„Man Prezidentūroje duoda suvestinę, kad Lietuvoje 29 proc. įmonių yra inovatyvios. Galvoju, jei taip viskas gerai tai kodėl taip viskas blogai. Mes nesuvokiame sąvokų, skiriame prizą įmonei, kuri atsivežė technologiją iš užsieno ir čia įdiegė", - sakė jis.

Inovacijos – ne vienintelis žodis, kurio reikšmės lietuviai tinkamai nesupranta.

„Daugelis nežino, kas yra žinių ekonomika. Tai ekonomika, kuriai trūksta žinių. Jeigu ekonomikai trūksta išteklių – tai agrarinė ekonomika. Jei trūksta kvalifikuotos darbo jėgos – tai industrinė ekonomika. Kai išėjome iš sovietinės sistemos, įsivaizdavome, kad perėjome į postindustrinę, t. y. žinių ekonomiką. Atsirado žmonių, kurie pradėjo aiškinti, kad reikia ruošti vadybininkus, finansininkus, o visai tai darys kažkur kinai, o aš tik žarstysiu pinigus. Šiuo metu pradedama atsitokėti ir suvokti, kad reikia daugiau tikslių mokslų žmonių", - aiškino A. Žukauskas.

VU Taikomųjų mokslų instituto direktorius įsitikinęs, kad žinių ekonomikos plėtrą stabdo ir kapitalo trūkumas.

„Žinių ekonomikai turime turėti kapitalizmą, bet šiandien turime turtizmą, kada pajamos dažniausiai investuojamos į turtą, o ne žinias. Kodėl nekuria mūsų absolventai naujų įmonių? Niekas neinvestuoja", - sakė A. Žukauskas.

Jam paprieštaravo V. Bumelis: „Pinigų netrūksta. Pinigų yra maišai, tik nėra idėjų. Jeigu jūs nueinate pas bankininką su idėja ir galvojate, kad ji yra geniali, o bankininkas sako, kad jos nefinansuos, tai ta idėja nėra geniali".

Anot V. Bumelio, visada atsiras kas kompensuos geras idėjas, tik tereikia išsikelti aiškius tikslus: „Baikime kaupti kompetencijas, turėkime aiškius tikslus ką norime pasiekti lazerių, informatikos ir kitose srityse. Kurkime tikslinį, o ne fundamentinį mokslą".

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt
Autoriai: Martynas Pasiliauskas

(0)
(0)
(0)

Komentarai (13)