„Viskio karas“: dvi NATO valstybės užbaigė beveik 50 metų trukusį „draugiškiausią karą“ dėl negyvenamos Arkties salos (Video) ()
Dėl salos, kurioje niekas negyvena, dvi NATO šalys ginčijosi pusę amžiaus – dėl savo specifikos konfliktas buvo pramintas „Viskio karu“.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Danija ir Kanada nusprendė oficialiai užbaigti savo „lengvabūdį“ ginčą, trukusį daugiau nei 50 metų, dėl negyvenamos Arkties salos.
„Viskio karu“ praminto konflikto metu NATO sąjungininkės nuo 1971 m. ginčijosi dėl Hanso salos, esančios vienodu atstumu tarp Grenlandijos ir Kanados Ellesmere salos, kai ginčas pirmą kartą iškilo dvišaliame susitikime, kuriame buvo aptartos teritorinės ribos.
Konfliktas užsitarnavo pravardę „Viskio karas“ dėl to, kad salą reguliariai aplankydavo Danijos ir Kanados kariniai laivai, kurie savo teritorines pretenzijas žymėjo vėliavėlėmis ir palikdami kanadietiško viskio ar daniško šnapso butelius.
Pagal naująjį susitarimą abi šalys bendrai valdys 1,2 kvadratinio kilometro uolėtą salą. Naujoji siena padalins salą maždaug per pusę, eidama natūralia vaga iš šiaurės į pietus.
„Mes kuriame precedentą. Mes parodome kitoms šalims, kaip galima išspręsti teritorinius ginčus“, – po pasirašymo ceremonijos Otavoje sakė užsienio reikalų ministrė Mélanie Joly.
„Įmanoma išspręsti nesutarimus ir tai visada yra geriausias būdas tai padaryti laikantis abiejų pusių pripažįstamų principų ir normų“.
„Manau, kad tai buvo draugiškiausias iš visų karų“, – sakė Joly ir juokaudama tikisi, kad Kanada dabar galės dalyvauti „Eurovizijos“ dainų konkurse dėl savo sausumos sienos su Europa.
Joly ir jos kolega Danijos ministras Jeppe Kofod per tradiciją žyminčią ceremoniją apsikeitė alkoholinių gėrimų buteliais, pranešė „Politico“.
Susitarimu bus išsaugota Arkties inuitų judėjimo laisvė saloje medžioti, žvejoti ir kita veikla.
Remiantis Danijos užsienio reikalų ministerija, susitarimas bus pasirašytas, kai tam pritars abiejų šalių pritars parlamentai, o sala bus padalinta pagal natūraliai susidariusią plyšį ant uolų atodangos.
Kai pasirašys sutartį, Kanada ir Danija nustatys ilgiausią pasaulyje jūrų sieną – 3882 km.
