Radikalus planas – išgręžti giliausią skylę Žemėje: tai gali suteikti iki tol nematytą ir neribotą energiją – darbai jau pradėti (Video) (3)
Nuo pat savo veiklos pradžios 2020 m., novatoriška energetikos įmonė „Quaise“ sulaukė rimto dėmesio dėl savo įžūlaus tikslo pasinerti į Žemės gilumą toliau nei kas nors anksčiau.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Užbaigus pirmąjį rizikos kapitalo finansavimą, MIT šaknis turintis startuolis dabar iš viso surinko 63 milijonus JAV dolerių: tai yra gera pradžia, dėl kurios geoterminė energija gali tapti prieinama daugiau gyventojų visame pasaulyje.
Bendrovės vizija yra priartėti prie Žemės centro sujungiant įprastus gręžimo metodus su megavatų galios žibintuvėliu, įkvėptu technologijos, kuri vieną dieną gali padaryti branduolinės sintezės energiją įmanoma.
Geoterminė energija tapo pamiršta atsinaujinančia energija. Saulės ir vėjo energijai vis labiau dominuojant žaliosios energijos rinkoje, pastangos išnaudoti didžiulį šilumos rezervuarą, esantį giliai po kojomis, stipriai atsilieka.
Nesunku suprasti kodėl. Nepaisant to, kad tai yra puikus švarios, nepertraukiamos, neribotos energijos pasirinkimas, yra labai nedaug vietų, kur karštos uolienos, tinkamos geoterminei energijai išgauti, patogiai išsidėsčiusios arti paviršiaus.
„Quaise“ siekia tai pakeisti kurdama technologiją, kuri leis plutoje išgręžti rekordinio gylio skyles.
Iki šiol atliktas giliausias gręžinys yra maždaug 12,3 kilometro – tai garsusis Kolos supergilus gręžinys.
Norėdami pasiekti giliau, turėtume rasti būdų, kaip pašalinti medžiagą į paviršių, esančią dešimčių kilometrų gylyje.
Kasimo įrankiai taip pat turėtų galėti gręžti uolienas esant aukštesnei nei 180 laipsnių Celsijaus temperatūrai. Valdyti grąžtus tokiu dideliu atstumu nuo Žemės paviršiaus taip pat reikėtų gudraus mąstymo.
Viena iš galimų pirmiau minėtų kliūčių alternatyvų yra mažiau gręžti ir daugiau sudeginti.
Gimęs iš branduolinės sintezės tyrimų MIT Plazmos mokslo ir sintezės centre, „Quaise“ sprendimas yra naudoti milimetrines elektromagnetinės spinduliuotės bangas, kurios priverčia atomus „susilydyti“ tarpusavyje.
Prietaisai, vadinami girotronais, gali efektyviai skleisti ištisinius elektromagnetinės spinduliuotės pluoštus, dideliu greičiu purtydami elektronus galinguose magnetiniuose laukuose.
Prijungęs megavatų galios girotroną prie naujausių pjovimo įrankių, „Quaise“ tikisi, kad per kelis mėnesius galės prasiskverbti per kiečiausią, karščiausią uolą iki maždaug 20 kilometrų gylio.
Tokiame gylyje supančios uolienos šiluma gali pasiekti maždaug 500 laipsnių Celsijaus temperatūrą – pakankamai, kad bet koks ten pumpuojamas skystas vanduo virstų į garus panašią superkritinę būseną, puikiai tinkančia elektros energijos gamybai.
Naudodama savo pradinį ir investicijų finansavimą, „Quise“ tikisi, kad per ateinančius dvejus metus turės vietoje dislokuojamus įrenginius, kurie užtikrins koncepcijos įrodymą. Jei viskas klostysis gerai, ji gali turėti veikiančią sistemą, kuri pagamins energiją iki 2026 m.
