Peter Diamandis apie šešias naujausias vėžio gydymo technologijas

„Vėžio dienos suskaičiuotos. Yra svarios priežastys manyti, kad vaistai nuo jo bus išrasti per kitus 10 metų“, — taip straipsnį savo bloge pradeda garsus verslininkas ir rašytojas (o taip pat X-Prize fondo įkūrėjas ir vadovas, Tarptautinio kosmoso universiteto, aviakompanijos Zero Gravity, pirmosios kosminio turizmo įmonės Space Adventures, pramoninio asteroidų eksploatavimo technologijos kūrimo kompanijos Planetary Resources, medicinos kompanijos Human Longevity ir daugelio kitų projektų, susijusių kosmoso, medicinos ir pažangių technologijų vienas iš įkūrėjų) Peter H. Diamandis.

Jis pateikia JAV nacionalinio onkologijos instituto prognozę, pagal kurią vien 2022 metais prognozuojama 1,9 mln. naujų susirgimų, ir maždaug trečdalis jų tais pačiais metais numirs — beveik po 1700 žmonių per dieną. Viso pasaulio mastu per metus nuo vėžio miršta ~9,5 mln. žmonių. Nepaisant to, , Diamandis optimistiškas: technologijų vystymasis leidžia tikėtis geriausio.

„Dabar galime atakuoti vėžį įvairiomis kryptimis, naudoti mažiau toksiškus vaistus ir efektyvesnius metodus“, — rašo jis.

Skaitytojų dėmesiui Diamandis pateikia šešis perspektyviausius gydymo variantus.

1. Imuninio atsako kontrolės taškų inhibitoriai

Neseniai The New England Journal of Medicine publikuotame tyrime, preparatas dostarlimabas (pernai patvirtintas JAV ir ES) sukėlė visų pacientų ankstyvos tiesiosios žarnos vėžio stadijos visišką remisiją. Šis antinavikinis monokloninis antikūnas vadinamas imuniteto kontrolinių taškų inhibitoriumi, navikai jais naudojasi apsisaugoti nuo mūsų imuniteto T-ląstelių.

2. Personalizuotos antivėžinės vakcinos

Navikinių ląstelių paviršiuje yra unikalūs baltymai — antigenai. Mūsų imuninės sistemos gaminamos Т-ląstelės prie jų prisitvirtina, kad sunaikintų, taip neleisdamos vėžiui plisti. Diamandis atkreipia dėmesį į neoantigenai — nauji antigenai, susidarantys dėl konkretaus paciento naviko ląstelių mutacijų. Ir su jais padėti kovoti turi personalizuotos (neoantigeninės vėžio) vakcinos. Kaip šis naujoviškas vėžio gydymo būdas veikia?

Mokslininkai nuskaito biopsija paimtų auglio gabalėlių genus, ieškodami neoantigenų atsiradimą veikiančių mutacijų. Paskui atrenka juos pagal paplitimą ir didžiausią Т-ląstelių pritraukimo tikimybę. Laboratorijoje šiuos antigenus sintezuoja ir „supakuoja“ juos į vakciną. Po kelių gydymo mėnesių pacientams suleidžiami milijonai neoantigenų, specialiai sukurtų paskatinti imunitetą gaminti Т-ląstelės, kurias atakuoja šiuos antigenus ir, atitinkamai, patį auglį. Šiuo metu kuriamos vakcinos gydyti trigubai neigiamą pieno liaukų vėžį, melanomas ir nesmulkialąstį plaučių vėžį.

3. Natūralūs žudikai iš placentos

Galbūt girdėjote apie gydymą, naudojant Т-ląsteles su chimeriniais antigenų receptoriais (terapija CAR T-ląstelėmis). Ji atrodė labai perspektyvi kai kuriems pacientams, tačiau turi didžiulį minusą — gali sukelti itin pavojingą imuninės sistemos reakciją, vadinamą citokinų išlaisvinimo sindromu. Tuo tarpu populiarėja terapija natūraliais kileriais, NK (natural killers)-ląstelėmis. Jos pranašumas prieš terapiją CAR T-ląstelėmis — mažesnė rimtų pašalinių efektų išsivystymo tikimybė.

Be to, šios ląstelė neprivalo būti paimtos iš gydomo paciento organizmo. Biologijų kompanijoje Celularity (Diamandis yra šios firmos direktorių taryboje) daktaras Robert J. Hariri su kolegomis tiria NK-ląstelių, gautų iš placentos, panaudojimą gydyti vėžį.

Placenta dažnai laikoma „organu išmetimui“, tačiau iš jos gaunami natūralūs kileriai gyvena dvigubai ilgiau, nei įprasti, išskiria daugiau vėžines ląsteles naikinančių fermentų, o dar jų arsenale yra auglio ląsteles žudantis toksiškas „baltymų kokteilis“, pabrėžia Diamandis.

Jis optimistiškai vertina Celularity sukurtą eksperimentinį preparatą Taniraleucel. Gydymas juo pademonstravo puikius rezultatus su pelėmis, į kurių organizmą buvo įšvirkštos žmogaus smegenų vėžio ląstelės. Dabar tebevyksta Celularity sukurtų NK-ląstelių bandymai su žmonėmis.

4. Į nechromosominę DNR nutaikyta terapija

2019 metais Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkai piktybinių auglių ląstelėse aptiko nedideles žiedines DNR (nechromosomines DNR, cfDNA). Lyginant su sveikomis ląstelėmis, vėžinėse šie „žiedai“ pasitaikė gan dažnai, tai yra, žmogaus organizme jos iš esmės atlieka kanarėlių anglies šachtose vaidmenį (signalizuoja apie pavojų).

Diamandiso duomenimis, nechromosominėmis DNR, tarp kitų, užsiima Boundless Bio kompanija — joje sekoskaitos ir molekulinės analizės metodais išsiaiškinami unikalūs nechromosominės DNR pažeidimai. Autoriaus teigimu, naudojant pažangias genomų technologijas, nušvietusias nechromosominę DNR, vėžiui žmogaus organizme kur kas sunkiau pasislėpti. O mums — lengviau jį atakuoti.

5. Sintetinis mirtingumas

Dabar tokiais genų redagavimo instrumentais kaip CRISPR, drauge su genomų duomenų masyvais ir mašininio mokymosi algoritmais, randami pavojingi vėžio genai ir likviduojami sintetiniu mirtingumu. Tai nėra vaistas, o novatoriškas būdas, strategija, paremta dviejų vėžio genų tarpusavio priklausomybe. Mutavus vienam iš tų genų, vėžinės ląstelės išgyvena. Mutavus abiems — miršta.

Mūsų organizme yra genai-onkosupresoriai (slopinantys auglius), šios funkcijos praradimas (dažniausiai dėl mutacijos) gali įprastas ląsteles paversti vėžinėmis. Auglio slopinimo funkciją praradusio geno „partneris“, padeda tiksliai veikti vėžines ląsteles.

6. Maitinimasis ir mikrobiomas

Tai, kuo maitinamės, mūsų sveikatą veikia veikia tiek pat, kiek ir vaistai, rašo Diamandis. Pavyzdžiui, brokoliuose yra vėžio išsivystymą stabdančių medžiagų (šį fenomeną aprašantis straipsnis publikuotas Science). Mūsų supratimas apie sveiką maitinimąsi ir mikrobiomą padės kovoti su onkologiniais susirgimais.

Biotechnologijų kompanija Viome (Diamandiso rizikos kapitalo fondas BOLD Capital investavo į šią kompaniją, o jos veiklos kritiką galima paskaityti čia ir čia) dėmesį sutelkė į 100 trilijonų žmogaus žarnyno bakterijų mikrobiomą. Kompanijos DI algoritmai analizuoja organizmo biocheminius procesus, naudodami jo seilių, kraujo ir išmatų mėginius. Tikslas — sudaryti maksimaliai tikslų kliento sveikatos paveikslą ir padėti jam optimizuoti dietą personalizuotais maisto priedais, probiotikais ir produktais.

Paskui Viome kombinuoja šią analizę su įvairiais prediktyviniais biomarkeriais ir precizine diagnostika, siekdama aptikti onkologinius, autoimunines susirgimus, medžiagų apykaitos sutrikimus, uždegiminius procesus ir kitas lėtines ligas. Diamandiso nuomone, tai dar vienas galingas kovos su vėžiu ginklas.

Ir tai, kas išvardinta aukščiau, tėra ledkalnio viršūnė, tvirtina autorius. Sintetinės biologijos, mašininio mokymosi, imunoterapijos, genomikos ir taip toliau, susiliejimas veda mus į „naują, iš tiesų personalizuotos medicinos erą“. Yra tvirtas pagrindas manyti, kad artėjame prie kardinaliai naujos reakcijos į vėžį, prie pergalės prieš šį bauginamą susirgimą.

republic.ru