Įtampa auga sulig kiekviena valanda: Kinija į Taivano sąsiaurio vandenis paleido 11 raketų, Taipėjus ruošiasi gynybai (Video) (2)
Kinijos kariuomenė ketvirtadienio vidurdienį vietos (7 val. Lietuvos) laiku pradėjo didelio masto kovinio šaudymo pratybas vandenyse netoli Taivano, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šie manevrai rengiami po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito autonominėje demokratinėje saloje, išprovokavusio Pekino, kuris Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, įniršį.
„Nuo šiandienos 12 val. iki [rugpjūčio] 7 dienos 12 val. vyksta Liaudies išvadavimo armijos svarbios karinės pratybos“, – buvo sakoma socialiniuose tinkluose paskelbto CCTV žinutėje, prie kurios buvo pridėtas Taivano žemėlapis.
„Nacionalinės gynybos ministerija vėliau konstatavo, kad Kinijos Komunistų Partija šią popietę maždaug nuo 13.56 val. paleido daugybę „Dongfeng“ serijos balistinių raketų į aplinkinius vandenis prie Taivano šiaurės rytų ir pietvakarių“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos (PLA) karinė vadovybė pranešė, kad Taivano sąsiauryje, skiriančiame Taivaną nuo žemyno, ir į rytus nuo salos ketvirtadienį buvo paleisti ilgojo nuotolio sviediniai. „Tikslūs smūgiai“ atlikti ir rytuose mokymosi tikslais, kaip pranešė Kinijos valstybinė televizija.
Pranešama, kad Kinija šiandien į vandenis netoli Taivano šiaurinės, pietinės ir rytinės pakrantės paleido 11 balistinių raketų „Dongfeng“, teigė Taivano gynybos ministerija.
Raketos buvo paleistos keliais etapais, kurie prasidėjo prieš pat 14 val. vietos laiku (11 val. ryto Lietuvos laiku) ir truko apie dvi valandas.
WATCH: PLA Eastern Theater Command Rocket Force launched conventional missiles to designated waters in the east of the island of Taiwan on Thu pic.twitter.com/WpFURLeN8X
— Global Times (@globaltimesnews) August 4, 2022
Taivano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šie veiksmai sukėlė grėsmę salos nacionaliniam saugumui ir padidino įtampą regione.
Ji taip pat paragino tarptautinę bendruomenę pasmerkti Kinijos karinę grėsmę, o šalis – ginti laisvę ir demokratiją.
Kinija laiko Taivaną neatsiejama savo teritorijos dalimi ir žada kada nors jį susigrąžinti, prireikus – jėga.
NOW - China's PLA Eastern Theater Command begins live-fire military exercises in six zones around Taiwan.pic.twitter.com/jHRWH8kXQN
— Disclose.tv (@disclosetv) August 4, 2022
N. Pelosi trečiadienį išvyko Taivano po viešnagės, kuri buvo surengta nepaisant griežtų Pekino perspėjimų to nedaryti.
Atstovų Rūmų pirmininkė tapo aukščiausio rango renkama JAV pareigūne, aplankiusia Taivaną per pastaruosius 25 metus. Ji sakė, kad ši kelionė „nedviprasmiškai aiškiai“ pasiuntė žinią, jog Vašingtonas neapleis savo demokratinio sąjungininko.
Pekinas savo ruožtu pažadėjo už tai „nubausti“ ir paskelbė karines pratybas vandenyse aplink Taivaną, kuriuos kerta vieni judriausių pasaulyje laivybos kelių.
The #Chinese Army has begun its large-scale military exercise in six waters around #Taiwan. The exercise will take place from August 4 to 7. pic.twitter.com/iAPBxp9duA
— NEXTA (@nexta_tv) August 4, 2022
„Šioms pratyboms realiomis kovinėmis sąlygomis buvo parinktis šešios didelės teritorijos aplink salą. Šiuo laikotarpiu laivai ir lėktuvai neturėtų patekti į atitinkamus vandenis ir oro erdvę“, – sakoma CCTV pranešime.
Kai kurios iš šių zonų yra vos už 20 km nuo Taivano krantų.
Taivano gynybos ministerija taip pat pranešė, kad šalies ginkluotosios pajėgos yra kovinės parengties ir stebi visas šešias pratybų zonas netoli demokratinės salos ir toliau nuo jos krantų.
Taivanas yra pasirengęs konfliktui, nors jo nesiekia, tačiau gins savo nacionalinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą, sakoma ministerijos pranešime. Jame teigiama, kad Kinijos kariuomenė sąmoningai pasirinko manevrų zonas tokioje vietoje ir tokiu mastu, kad pažeistų Taivano status quo ir pakenktų taikai regione.
„Nacionalinės gynybos ministerija pabrėžia, kad laikysis principo ruoštis karui, bet jo nesiekti – ir nuostatos neeskaluoti konflikto bei nekelti ginčų“, – sakoma jos pranešime.
Pekino valstybinis nacionalistinės pakraipos dienraštis „Global Times“ citavo karybos analitikus, sakiusius, kad šios Kinijos pratybos yra „beprecedenčio“ masto ir kad per jas bus pirmąkart paleista raketų, praskriesiančių virš Taivano.
„Tai pirmasis kartas, kai PLA (Kinijos kariuomenė) surengs toliašaudės artilerijos šaudymą“ Taivano sąsiauryje, pažymėjo laikraštis.
Naujienų agentūros AFP reporteriai matė iš šalimais esančių karinių objektų išlekiančius sviedinius, baltų dūmų pliūpsnius ir garsius trenksmus.
„Pasiruošimai tikriems kovos veiksmams“
Didžiojo septyneto (G-7) šalys pratybas pasmerkė ir pabrėžė, kad „nėra jokio pateisinimo naudotis vizitu kaip dingstimi agresyviai karinei veiklai Taivano sąsiauryje“.
Taivano jūrų ir uostų biuras trečiadienį perspėjo laivus aplenkti akvatorijas, kuriose vyks Kinijos pratybos.
Taipėjaus vyriausybė pažymėjo, kad manevrai sutrikdys skrydžius 18-a tarptautinių maršrutų, kertančių Taivano prižiūrimą skrydžių informacijos regioną (FIR).
Honkongo oro bendrovė „Cathay Pacific“ pranešė nurodžiusi savo lėktuvams „vengti skristi per nustatytas oro erdvės zonas aplink Taivano regioną“.
Šie manevrai vyksta vandenyse, kuriuos kerta vieni judriausių laivybos maršrutų. Be kita ko, šiais keliais gabenami pasaulio ekonomikai gyvybiškai svarbūs puslaidininkiai ir elektroninė įranga, gaminama Rytų Azijos pramonės centruose.
Pekinas teigė, kad šios pratybos yra „būtinos ir teisingos“. Anot jo, kaltė dėl eskalavimo tenka Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms.
„Esant dabartinei priešpriešai dėl Pelosi vizito Taivane provokatorės yra Jungtinės Valstijos, o Kinija yra auka“, – trečiadienį per įprastą spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying.
Vienas šaltinis Kinijos kariuomenėje sakė AFP, kad pratybos bus rengiamos kaip „pasiruošimas tikriems kovos veiksmams“.
„Jeigu įvyktų sąmoningas Taivano pajėgų sąlytis su PLA arba jos atsitiktinai iššautų, PLA imsis griežtų atsakomųjų veiksmų, ir už visas pasekmes bus atsakinga Taivano pusė“, – pridūrė šaltinis.
Nori pademonstruoti savo stiprybę
Taivanas, turintis 23 mln. gyventojų, gyvena nuolatinės Kinijos invazijos grėsmės sąlygomis. Pekino režimo žvanginimas ginklais suintensyvėjo valdant prezidentui Xi Jinpingui.
Analitikų teigimu, Kinijos vadovybė nori pademonstruoti savo stiprybę prieš rudenį vyksiantį svarbų valdančiosios partijos susitikimą, kuriame, kaip tikimasi, Xi Jinpingas bus išrinktas beprecedentei trečiajai kadencijai.
„Karinės pratybos, apie kurias Kinija paskelbė, yra akivaizdus Kinijos karinės veiklos aplink Taivaną ir vėliausios Taivano sąsiaurio krizės 1995–1996 metais eskalavimas“, – sakė Tarptautinės krizių grupės vyresnioji analitikė Kinijos klausimais Amanda Hsiao.
„Pekinas signalizuoja, kad nepripažįsta Taivano suvereniteto“, – pridūrė ji.
Nepaisant to, analitikai AFP sakė, kad Kinija bent jau kol kas nesiekia eskaluoti situacijos iki tokio lygio, kad ji taptų nekontroliuojama.
Taivano nacionalinio Sun Yat-seno universiteto politikos mokslų docentas Titusas Chenas sakė: „Paskutinis dalykas, kurio Xi Jinpingas nori, yra atsitiktinis karas.“
