Viduramžiais, kai Europos upės išdžiūvo per sausras, vietiniai gyventojai palikdavo savo palikuonims žinutes ant akmenų, kaip perspėjimą apie blogą derlių ir badą.

Vakarų Europa išgyvena anomalią sausrą, dėl kurios vandens lygis upėse nukrito iki tokio lygio, kad į paviršių iškilo vadinamieji „bado akmenys“ (vok. Hungerstein). Tai upių akmenys, ant kurių viduramžių Europos gyventojai raižė žinutes savo palikuonims, įspėjančias apie sausros ir bado pavojų dėl vandens trūkumo. Tokių akmenų atsirado Nyderlanduose, Vokietijoje ir Čekijoje, Reino ir Elbės upėse, praneša britų dienraštis „Daily Mail“.

Žemas vandens lygis šiose upėse atidengė riedulius, ant kurių matyti išraižyti XV-XVII a. įspėjantys ir grėsmingi užrašai. Ant vieno iš Elbos akmenų, kurie laikomi seniausiu hidrologiniu paminklu Vidurio Europoje, iškaltas užrašas vokiečių kalba: „Verk, jei mane matai“. Šis užrašas, perspėjantis apie būsimas bėdas, datuojamas 1616 m.

Known as hunger stones, they were placed in rivers to only be visible when water levels were very low, they served as a famine warning to locals. A marker on one ominously reads: "Weep if you see me". #elbe #hungerstone pic.twitter.com/YelLp5VecM

— @projectourworld (@projectourworld) August 12, 2022

XIX amžiaus laikraščiai rašė apie grėsmingą „bado akmenų“ atsiradimą Europos upėse. Pavyzdžiui, 1876 metais „Teplitzer Zeitung“ paskelbė naujieną, kurioje buvo pranešama, kad vandens lygis Elbėje neviršija vieno metro, o prie krantų pasirodė akmenys su niūriomis pranašystėmis.

To meto europiečiams šios žinutės kėlė apokaliptines nuotaikas, nes tais metais dėl sausros žūdavo derlius, o dėl to kildavo masinis badas ir mirtis. Naujaisiais laikais užrašas buvo pastebėtas 1918 m., kai akmuo išniro iš vandens žemo vandens periodu, kuris sutapo su Pirmojo pasaulinio karo badu.

'If you can see me, then weep': an harbinger of hard times due to drought a massive 'hunger stone' in the Elbe river, Czech Republic, has reappeared as water levels drop https://t.co/uFOWvQGeUo pic.twitter.com/GYCG7jrXBR

— AFP News Agency (@AFP) September 10, 2018

Dėl dabartinės sausros Europoje didelės upės smarkiai pažemėjo. Todėl šimtmečius nuo žmogaus akių slėpti akmenys kyšo iš vandens – remiantis kai kuriomis prielaidomis, tokio vandens lygio kritimo upėse Europa nematė mažiausiai 500 metų.

Neįprastos sausros priežastis – virš Vakarų Europos teritorijos jau seniai įsitvirtinęs blokuojantis anticiklonas, kuris neleidžia oro masėms iš Atlanto prasiskverbti gilyn į žemyną. Taigi drėgmė aplenkia vakarinę Europos pakrantę.

Ekonominės pasekmės

Daugelis šalių šiuo metu susiduria su vandens trūkumo problemomis. Europos šalių vyriausybės ragino piliečius taupiai vartoti vandenį. Ispanijos vandens išteklių ekspertė Nuria Hernández-Mora teigė, kad dabartinė sausra kelia rimtą vandens tiekimo visame žemyne ​​klausimą.

„Turime galvoti apie sausros problemą visame žemyne, o ne tik šią vasarą. Mažas kritulių kiekis sutapo su aukšta temperatūra. Be to, perteklinis išteklių naudojimas – sunaudojame daugiau vandens, nei turime. Vykstant tolesnei klimato kaitai, ištekliai mažės. Sausros neišvengiamos, ekonominiai nuostoliai augs“, – sakė ji.

Be to, vandens lygio kritimas sukels problemų Vakarų Europos logistikos grandinėmis, nes upių transportas taps problemiškas ir net neįmanomas. Pavyzdžiui, pagrindinėje Europos transporto arterijoje – Reino upėje – sunkiai susidorojama su anglies transportavimu, todėl šiluminėse elektrinėse labai trūks žaliavų.

Tačiau Prancūzijoje padėtis gali būti dar blogesnė, nes vandens temperatūra upėse neleidžia jo efektyviai panaudoti atominių elektrinių vėsinimui. Todėl prancūzai turi sumažinti atominėse elektrinėse pagaminamos elektros kiekį.

Europa išgyvena blogiausius metus per 50 metų. Neįprastas karštis ir sausa didžiojoje Europos dalyje daro neigiamą poveikį maisto gamybai, energijai, geriamam vandeniui ir laukinei gamtai.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Fokus

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()