NASA žengia dar vieną žingsnį Mėnulio kolonizavimo link: TKS atliks kritiškai svarbų bandymą ()
Amerikiečių mokslininkai planuoja išbandyti naują apsauginę dangą, kad išsiaiškintų, ar ji gerai apsaugo transporto priemones nuo kosminės spinduliuotės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Artimiausiu metu į TKS bus išsiųstas bandomasis naujos apsauginės dangos pavyzdys, kuris bus naudojamas apsaugoti būsimus erdvėlaivius ir Mėnulyje esančius pastatus nuo kosminės spinduliuotės, rašo „Space".
Kosminė spinduliuotė gali neigiamai paveikti būsimų transporto priemonių, kurios dirbs Mėnulyje pagal „Artemis" tyrimų programą, veikimą. Tas pats pasakytina ir apie būsimus pastatus, kurie sudarys pirmąją mūsų planetos palydovo koloniją. Juk ši spinduliuotė gali paveikti ne tik prietaisų darbą, bet ir pažeisti paviršinį sluoksnį – tiek aparatų, tiek darbo ir gyvenamųjų namų kompleksų.
Siekiant apsaugoti erdvėlaivius ir Mėnulyje esančias struktūras nuo kenksmingos kosminės spinduliuotės, Floridos tarptautinio universiteto (JAV) mokslininkai sukūrė specialią dangą. Tačiau koks yra jos efektyvumas gali būti patikrinta tik kosmoso sąlygomis.
Norėdami tai padaryti, iki rudens pabaigos, o tiksli data nėra žinoma, į TKS bus išsiųstas šios dangos bandomasis pavyzdys, kuris bus dedamas ant vieno iš išorinių orbitinės stoties objektų. Remiantis mokslininkų planais, ši danga kosmose turės išbūti šešis mėnesius.
Iš ko susideda apsauginė erdvėlaivio danga, mokslininkai neskelbia. Galbūt taip yra dėl to, jog ši technologija dar nėra patentuota ir nebuvo išbandyta kosmose. Tačiau jei ši danga parodys savo efektyvumą, ji gali būti naudojama Mėnulyje esantiems objektams pagal NASA „Artemis" programą, teigia mokslininkai.
„Jei viskas vyks pagal planą, šis bandomasis pavyzdys grįš į Žemę, o mes jį palyginsime su Mėnulio uoliena regolitu, kad pamatytume, ar mūsų medžiaga taip pat apsaugo ir nuo mikrometeoritų, kurie nuolat krenta į Mėnulį, poveikio", – sako Arvindas Agarwalas iš Floridos tarptautinio universiteto.
Anot mokslininkų, dabar svarbiausia patikrinti medžiagos atsparumą kosminei spinduliuotei, o tada danga bus tobulinama skrydžiams į Mėnulį ar Marsą.
NASA užsibrėžė ambicingą tikslą sugrąžinti žmones į Mėnulį jau šį dešimtmetį. Pirmasis žingsnis šiame kelyje –erdvėlaivio be įgulos paleidimas į Žemės palydovo orbitą, vykdant „Artemis 1" misiją. Tačiau, nuo šių metų rugpjūčio pabaigos skrydis jau ne kartą buvo atidėtas. NASA teigia, jog šis paleidimas vis tiek įvyks 2022 m. lapkričio mėnesį. Po 2 metų turėtų startuoti žmonių pilotuojama misija aplink Mėnulį, o 2025 ar 2026 metais žmonės turėtų nusileisti Mėnulio paviršiuje.
Vienas iš svarbių NASA Mėnulio programos komponentų yra žvalgybinio palydovo CAPSTONE skrydis. Jis turi išbandyti, kiek stabili yra labai ištęsta orbita aplink Žemės palydovą, kurioje suksis būsima Mėnulio kosminė stotis. Neseniai NASA sugebėjo visiškai kontroliuoti CAPSTONE aparatą, kuris ir vėl turėjo problemų.
