Netoli Čekijos sostinės kasinėję archeologai rado akmens amžiaus statinio, dar senesnio už Stounhendžą ir Egipto piramides, liekanų. Šis mįslingas kompleksas dar vadinamas rondeliu. Beveik prieš 7 tūkst. metų, vėlyvojo neolito, dar vadinamo Naujojo akmens amžiaus, laikotarpiu šiame apskritame statinyje galimai susiburdavo vietiniai žemdirbiai. Visgi tikroji konstrukcijos paskirtis lieka nežinoma.

Kaip skelbia radijo stotis „Radio Prague International“, atkasto objekto dydis nemenkas – jo skersmuo siekia maždaug 55 metrus, t.y., maždaug toks pats, kaip ir pasvirusiojo Pizos bokšto. Ir nors „dar kiek anksti ką nors pasakyti apie žmones, pastačiusius šį rondelį“, jau dabar aišku, kad tai buvo brūkšnelių juostomis puoštos keramikos kultūros atstovai.

Ši kultūra klestėjo nuo 4900 iki 4400 m. pr. m. e., portalui „Live Science“ sakė Jaroslavas Ridkis – Čekijos mokslų akademijos Archeologijos instituto (IAP) atstovas spaudai ir rondelių ekspertas.

Anot Miroslavo Krauso, IAP organizuotų kasinėjimų Vinoro rajone vadovo, visas objekto atkasimas leistų daugiau sužinoti apie pastato paskirtį.

„Radio Prague International“ priminė, kad mokslininkai pirmą kartą apie Vinoro rondelio egzistavimą sužinojo praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kai statybininkai ten klojo dujotiekio ir vandentiekio vamzdžius. O dabartiniai kasinėjimai pirmą sykį atvėrė visą struktūrą. Pasak J. Ridkio, jo tyrėjų komanda užpiltuose grioviuose jau aptiko keramikos fragmentų, gyvūnų kaulų ir akmeninių įrankių.

Rondelyje iškastų organinių liekanų radiometrinis datavimas galėtų mokslininkams padėti nustatyti, kada iškilo šis statinys, ir koks jo ryšys su netoliese rasta neolito laikų gyvenviete.

J. Ridkis primena, kad brūkšnelių juostomis puoštos keramikos kultūros atstovai yra pastatę ir daugiau rondelių Čekijos Bohemijos regione. Jų sėslių žemdirbių kaimelius, buvusius dabartinės Lenkijos, rytinės Vokietijos dalies ir šiaurinės Čekijos dalies sankirtoje, sudarydavo keli ilgieji namai: dideli stačiakampio formos statiniai, kuriuose gyvendavo po 20–30 žmonių. Visgi „žinios apie rondelių statybą peržengė kelių archeologinių kultūrų ribas, nes skirtingos bendruomenės visoje Vidurio Europoje statydavo skirtingus rondelius“, – pažymi ekspertas.

Tik prieš kelis dešimtmečius, kai fotografavimas iš paukščio skrydžio ir dronais tapo svarbiu archeologų įrankiu, daugiau sužinota apie senovę menančius rondelius. Tačiau, kaip anksčiau šiais metais J. Ridkis teigė radijui „Radio Prague International“, dabar mokslininkai jau žino, kad „rondeliai yra seniausi architektūros objektai visoje Europoje“.

Pažvelgę iš viršaus pamatytume, kad rondelius sudaro vienas ar keli platūs apskritimo formos grioviai su keliomis ertmėmis, kurios atstojo įėjimus. Kaip skelbiama, kiekvieno rondelio vidinė dalis greičiausiai buvo išklota mediniais kuoliukiais, o tarpai tarp jų greičiausiai būdavo užpildomi molingu purvu. Šimtai tokių apvalių pylimų aptikta visoje Vidurio Europoje, bet visi jie iškilo vos per 200–300 metų laikotarpį. Nors akivaizdu, kad tokie statiniai tikrai buvo populiarūs vėlyvajame neolite, jų paskirtis vis dar kelia klausimų.

1991 metais Vokietijoje rastas seniausias žinomas rondelis, irgi iškilęs brūkšnelių juostomis puoštos keramikos kultūros laikotarpiu. Gosecko žiedu pramintos konstrukcijos su dviguba medinių strypų tvora ir trimis įėjimais skersmuo siekia 75 m.

Kadangi du išėjimai per žiemos ir vasaros saulėgrįžas sutampa su kryptimis, kuriomis įspįsta spinduliai saulei kylant ir leidžiantis, viena iš teorijų, aptartų 2012 metų žurnale „Archaeological Papers of the American Anthropological Association“ teigia, kad Gosecko žiedas tarnavo kaip observatorija ar savotiškas kalendorius.

Bet J. Ridkis pasisako už ne tokį konkretų Vinoro objekto paskirties išaiškinimą. „Rondeliai tikriausiai turėjo ne vieną funkciją, iš kurių svarbiausia buvo socialinė-ritualinė“, – specialistas pabrėžė portalui „Live Science“. Tikėtina, kad rondeliai buvo statomi dideliems žmonių susibūrimams, kai būdavo pažymimi jiems, kaip bendruomenei, svarbūs įvykiai: iniciacijos apeigos, astronominiai reiškiniai ar ekonominiai mainai.

Žinant, kad rondelių statybininkų arsenale buvo tik akmeniniai įrankiai, objektų dydžiai stebina: dažno jų skersmuo siekia apie 60 m – maždaug pusę futbolo aikštės ilgio. Visgi apie šiuos prieš 7 tūkst. metų gyvenusius žmones dar žinome mažai, nes rasta nedaug jų kapaviečių, kurios galėtų suteikti daugiau informacijos apie jų gyvenimą.

Po 300 metų trukusio populiarumo laikotarpio rondeliai maždaug 4600 m. pr. m. e staiga dingo: po to apie juos neturima jokių archeologinių duomenų. Archeologai dar nežino, kodėl nustota konstruoti tokius objektus. Bet, turint omenyje tai, kad daugiau nei ketvirtadalis visų iki šiol aptiktų statinių yra Čekijos teritorijoje, į kasinėjimus Vinore panašus tolesni tyrimai turėtų gali padėti įminti rondelių paslaptį.

Komentarai ()