Kodėl Iranas padeda Rusijai - viską paaiškina keli istoriniai faktai (1)
Rusija apšaudė Ukrainą dronais-kamikadzėmis, kurie yra iranietiški. Iranas neigia padedantis kuriai nors pusei šiame kare, bet JAV sako, kad Rusijos okupuotame Kryme yra iraniečių, padedančių Maskvos pajėgoms vykdyti atakas prieš Ukrainą Irane pagamintais dronais. Nors ES paskelbė sankcijas keliems iraniečiams ir vienai įmonei, ekspertas teigia, kad tai tėra oro virpinimas, kuris neturės jokios įtakos ir taip sankcionuotam Iranui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie tai, kodėl Iranas padeda Rusiškai kariauti Ukrainoje, penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Egdūnas Račius.
Jo teigimu, Irano elgesys, stebint jau dešimtmečių įvykius Vidurio Rytuose ir Sirijoje, nestebina.
„Turbūt bet kas, kas prisimena Sirijos pilietinį karą, žino, kad dabartiniam režimui išlikti būtent pagelbėjo Rusijos ir Irano ginklai, bendradarbiavimas ar kaip kitaip mes tai pavadintume. Kitaip tariant – pastarąjį dešimtmetį karinėje srityje, kartu ir ideologinėje, Iranas bei Rusija labai glaudžiai bendradarbiavo“, – sakė E. Račius.
Šios dvi šalys, pasak jo, bendradarbiavo karinėje srityje ne tik Sirijos fronte, bet ir plačiau.
„Jei žiūrėsime dvidešimt, trisdešimt metų atgal, prisiminkime, kad Irano branduolinę programą vystyti pagelbėjo Rusija neabejotinai. Tam tikras pragmatinis bendradarbiavimas tarp šių valstybių yra ilgalaikis, tai nėra kažkas naujo“, – konstatavo VDU profesorius.
Šis bendradarbiavimas, jo vertinimu, yra didele dalimi nulemtas to, kad tiek Iranas, tiek Rusija jaučia kažkokias grėsmes iš Vakarų. Visgi, pasak E. Račiaus, Iranas suvokia, kad pasaulio reakcija į jų gamybos dronų-kamikadzių naudojimą prieš civilius objektus nebus gera, dėl to suskubo savo indelį į karą neigti.
„Ir taip jau būdamas įspraustas į kampą, nes tame spektre režimų ar valstybių, kurios labiausiai yra nekenčiamos, Iranas, matyt, gali konkuruoti tik su Šiaurės Koreja, tai Iranas jau turi daugybę problemų – vidinių ir išorinių. (…) Tai, kas atrodytų faktas, bet jis yra gėdingas faktas. Natūralu, kad Irano režimas daugybę kartų yra neigęs įvairius dalykas – pavyzdžiui, pagalbą tam tikroms ginkluotoms ar teroristinėms grupuotėms“, – pastebėjo pašnekovas.
ES paskelbė sankcijas trims iraniečiams ir vienai įmonei, kurie atsakingi už dronų-kamikadzių, naudojamų kare prieš Ukrainą, tiekimą Rusijai.
„Iranas jau gyvena keturiasdešimt metų vienokių ar kitokių sankcijų režime. (…) Tai kalbėti, kad tai yra kažkas naujo Irano atžvilgiu, būtų netikslu. Iranas patiria didžiules, svarbias sankcijas finansų srityje, prekyboje“, – priminė E. Račius.
„Dabar tai yra net ne sankcijos. Pripažinsiu, kai išgirdau, kad ES įveda sankcijas, natūralu, kad pasidarė smalsu, ką gi čia įveda. Trims žmonėms ir vienai įmonei? – Tai yra mažų mažiausiai juokinga. Tai visa tai yra vieno taksi turinys. Mes nekalbame net apie simbolines sankcijas. Čia net nėra jokių sankcijų. Čia yra oro virpenimas, kuris neturės jokio poveikio Iranui“, – konstatavo ekspertas.
Kalbėdamas apie branduolinį susitarimą, E. Račius išskyrė tris valstybių blokus: Vakarus, Rusiją su Kinija ir Iraną.
„Jau nuo karo pradžios buvo akivaizdu, kad jei ir Iranas būtų likęs neutralus, Rusijos ir JAV sėdėjimas prie to paties ir bandymas atgaivinti, išspręsti šią branduolinės programos klausimą, nelabai įsivaizduojamas, nes JAV su Rusija tiesiog nebesusės kažkurį laiką“, – paaiškino VDU profesorius.
„Aš manyčiau, kad derybos, jei ir nepasmerktos apskritai žlugti, tai bent jau atidedamos neapibrėžtam laikui dėl Vakarų ir Rusijos bei iš dalies Kinijos susipriešinimo būtent Ukrainos fronte. Šis branduolinės programos klausimas niekada nebuvo nei Europai, nei JAV toks aktualus.
Jis buvo aktualus Izraeliui, kuris visuomet skalavo šį klausimą, vertė visą pasaulio bendriją apie tai galvoti ir tas susitarimas, kuris buvo pakankamai vykęs, buvo priimtas prieš 7 metus, bet dabar visa tai yra istorija, kurią galima pamiršti“, – pridūrė E. Račius.