Marso dieta: ką kolonistai gali auginti Marse, kad išvengtų bado ()
Ši javų kultūra yra labai populiari tarp Kinijos ir Japonijos, taip pat kai kurių kitų Azijos šalių gyventojų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Marsas, švelniai tariant, nėra pati geriausia vieta žmogaus gyvenimui. Tačiau įvairių šalių kosmoso agentūros, įskaitant NASA, aktyviai dirba, kad artimiausiu metu į Raudonąją planetą būtų išsiųsti pirmieji astronautai. Tada planetoje bus sukurta pirmoji kolonija. Be įvairių problemų, su kuriomis susidurs kolonistai, yra ir aprūpinimas maistu. Amerikiečių mokslininkai atliko naują eksperimentą ir išsiaiškino, kokius augalus galima auginti Marso dirvoje, rašo „Forbes“.
Kelionė į Marsą trunka apie 7 mėnesius. Ir tokį skrydį galima atlikti tik kartą per 2 metus, kai Žemė ir Marsas yra arčiausiai vienas kito, maždaug už 480 mln. km. Tai yra, pirmieji kolonistai turi apsirūpinti maistu, nes jei jie to nepadarys, iš Žemės paimtų atsargų aiškiai nepakaks iki kito erdvėlaivio nusileidimo.
Tačiau Marso dirvožemyje yra daug cheminių junginių, tokių kaip perchlorato druskos, kurios itin kenksmingos sausumos augalams. Viename populiariausių fantastinių filmų apie Marsą „Marsietis“ pagrindinė veikėja tokioje dirvoje augino bulves. O kad šis augalas augtų, savo gyvenimo atliekas panaudojo kaip trąšas. Tačiau Arkanzaso universiteto (JAV) mokslininkai išsiaiškino, kad Marso dirvožemyje geriausiai augs genetiškai modifikuoti ryžiai.
Atlikdami eksperimentą, tyrėjai naudojo dirbtinai sukurtą Marso dirvožemį. Šioje dirvoje mokslininkai sugebėjo auginti 3 rūšių ryžius: vieni buvo normalūs, o kiti du buvo genetiškai modifikuoti, kad atlaikytų sausringas sąlygas ir didelį druskos kiekį paviršiuje. Be to, mokslininkai tuos pačius 3 ryžių tipus augino dirvoje, kuri naudojama kambariniams augalams auginti, taip pat mišinyje, kurį sudarė turtingas maistinių medžiagų gruntas ir dirbtinis Marso dirvožemis.
Mokslininkai išsiaiškino, kad genetiškai modifikuoti ryžiai labai gerai auga dirbtiniame Marso dirvožemyje, jei 25% jų sudėties yra dirva su maistinėmis medžiagomis, naudojama kambariniams augalams auginti.
Kita vertus, paaiškėjo, kad jei 1 kg dirvožemio perchlorato druskų yra ne daugiau kaip trys gramai, tai čia gali augti bet kokie ryžiai. Tai reiškia, kad tuose Žemės regionuose, kur dirvožemyje yra daug druskų, galite pabandyti gauti šių augalų derlių.
Tyrimo autoriai mano, kad prieš siunčiant ryžių sėklas su pirmaisiais keliautojais į Marsą būtina atlikti eksperimentus natūraliomis sąlygomis. Kitame savo tyrimų etape mokslininkai nori sukurti visavertes Marso sąlygas patalpose, su tokia pačia temperatūra ir oro sudėtimi, kad išsiaiškintų, ar Marse įmanoma auginti genetiškai modifikuotus ryžius atviromis sąlygomis.
