Mokslininkai įvardijo, kurios dietos didina Alzheimerio ligos riziką, o kurios – mažina ()
Dar nežinome, kaip išgydyti Alzheimerio ligą, tačiau mokslininkai plečia žinias apie tai, kas didina arba mažina riziką ja susirgti. Dabar nustatyta, kad vienas iš šių rizikos veiksnių yra vakarietiška mityba, rašo „Science Alert“.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujoje 38 tyrimų, publikuotų per 5 metus, apžvalgoje vakarietiškas mitybos modelis įvardijamas kaip Alzheimerio ligos išsivystymo rizikos veiksnys lengvais ir vidutinio sunkumo ligos atvejais.
Kita vertus, Viduržemio jūros regiono dieta, ketogeninė dieta, omega-3 riebalų rūgščių ir probiotikų papildai apsaugo nuo ligos, tačiau tik tais atvejais, kai liga pasireiškia lengvu ar vidutinio sunkumo laipsniu.
Kelių Kinijos institucijų mokslininkai siūlo, kad mitybos pokyčiai galėtų būti vienas iš būdų sumažinti riziką susirgti Alzheimerio liga ir kitomis demencijos rūšimis bei apriboti jos daromą žalą mūsų pažintiniams gebėjimams.
„Tam tikros mitybos intervencijos gali sulėtinti Alzheimerio ligos progresavimą ir pagerinti pažintines funkcijas bei gyvenimo kokybę“, – savo paskelbtame straipsnyje rašo tyrėjai.
Analizuotuose tyrimuose šios „mitybos intervencijos“ pagerino kognityvines funkcijas ir gyvenimo kokybę asmenims, sergantiems lengva ar vidutinio sunkumo Alzheimerio liga. Taip pat atrodė, kad jos sulėtino ligos progresavimą.
Nors nežinome, kas sukelia Alzheimerio ligą, tačiau žinome, kad dėl jos smegenyse kaupiasi amiloido beta (Aβ) peptidai ir tau baltymo sankaupos, dėl kurių suyra mąstymui ir atminčiai svarbūs neuronai.
Remiantis tyrimais, mitybos pasirinkimas gali turėti įtakos: Vakarietiška mityba, kurioje gausu sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos, gali kelti mūsų organizmui papildomą stresą, dėl kurio mes tampame labiau pažeidžiami demencijos.
Viduržemio jūros regiono dietoje gausu neskaldytų grūdų, vaisių, daržovių ir jūros gėrybių, o ketogeninė dieta yra labai specifinis, daug riebalų ir mažai angliavandenių turintis mitybos būdas. Kaip pažymi tyrėjai, keto dieta turėtų būti taikoma pasitarus su gydytoju.
„Rezultatai parodė, kad mitybos intervencijos gali sulėtinti Alzheimerio ligos progresavimo greitį, pagerinti pažintines funkcijas ir pagerinti šių pacientų gyvenimo kokybę“, – rašė mokslininkai.