Kvantinis susietumas gali turėti lemiamos reikšmės DNR stabilumui (2)
Tarptautinė mokslininkių komanda iškėlė idėją, jog dviguba DNR makromolekulės spiralė - kertinis gyvybės Žemėje "akmuo" - savo stabilumui užtikrinti gali remtis kvantinio susietumo efektu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dar 1935 metais aprašytas įžymusis loginis “Schrodinger’io katino” eksperimentas puikiai demonstruoja, kaip keistasis kvantinės mechanikos pasaulis gali daryti įtaką makropasauliui ir kaip šią įtaką sudėtinga paaiškinti vadovaujantis mums realaus gyvenimo pavyzdžiais. Mokslininkai jau prieš kurį laiką yra pastebėję, jog kvantiniai efektai gali turėti lemiamos reikšmės biologiniams procesams, tokiems kaip fotosintezė arba baltymų veikimas.
Prieš maždaug dvi savaites publikuotame Didžiosios Britanijos ir Singapūro mokslininkų straipsnyje analizuojama idėja, kurią įrodžius gali pasikeisti mūsų požiūris į gyvybę ir jos evoliuciją. Tyrinėtojai mano, jog visų gyvybės formų, išskyrus pačias elementariausias, genetinei informacijai saugoti ir platinti naudojama terpė - dezoksiribonukleino rūgšties (DNR) molekulė - savo struktūrą išlaiko remiantis kvantinio susietumo reiškiniu.
Mokslininkai sukūrė supaprastintą matematinį modelį, pagal kurį DNR sudarantys nukleotidai vaizduojami kaip aukštu dažniu virpančios sistemos, susidedančios iš teigiamai įkrautų branduolių ir neigiamą krūvį turinčių elektronų debesų. Atsižvelgiant į tai, koks yra dvigubos spiralės DNR molekulės dydis ir struktūra, šie harmoniškai virpantys komponentai (osciliatoriai) tampa tarpusavyje kvantiškai susieti. Šis efektas išlieka reikšmingas netgi esant žmogui normalioms temperatūroms. Be to, be kvantinės sąveikos visa tokia struktūra taptų nestabili ir subyrėtų į atskiras dalis, teigia tyrinėtojai.
Kol kas teorija yra išdėstyta tik straipsnyje ir jai galutinai patvirtinti reikėtų atlikti eksperimentinius bandymus. Be to, autoriai straipsnyje jau dabar kelia klausimus apie tai, kaip kvantinis susietumas gali daryti įtaką gyvose ląstelėse vykstančiam informacijos apdorojimui ir kaip šį procesą būtų galima panaudoti praktiškai.