Pristatytos teleskopu "Hubble" užfiksuotos žvaigždžių formavimosi regiono NGC 2467 nuotraukos  (0)

NASA/ESA orbitinis teleskopas "Hubble" užfiksavo šį spalvingą naujų žvaigždžių formavimosi regioną NGC 2467. Iš pirmo žvilgsnio vaizdas primena egzotišką kosminį "katilą", kuriame iš didžiulių dujų ir dulkių debesų formuojasi ryškiai šviečiančios naujos aukštos temperatūros mėlynosios žvaigždės.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šiose naujai publikuotose "Hubble" nuotraukose išpiltą skystį primenantys dulkių debesys išsidėstę spalvingame švytinčių dujų fone. Žvaigždžių formavimosi regioną NGC 2467 daugiausia sudaro gigantiški daugiausia iš vandenilio sudaryti dujų telkiniai, veikiantys tarsi savotiški naujai gimusių žvaigždžių inkubatoriai. Kai kurių naujųjų šviesulių švytėjimas jau prasiskverbia pro jų gimimo vietą supančias dulkes, tačiau dauguma jų tebėra pasislėpę debesies viduje. Pagal nuotraukų ypatumus astronomai gali daryti prielaidas apie nufotografuoto ūko viduje vykstančius astrofizikinius procesus. Kosminiais mastais palyginti neseniai susiformavusios karštos jaunos žvaigždės skleidžia galingą ultravioletinę spinduliuotę, kuri ir sukelia visos aplinkos švytėjimą. Tuo pat metu jos palaipsniui "išdraiko" aplinkinius dujų debesis, į save sutraukdamos jų gravitacinio poveikio zonoje esančias medžiagas. Tyrimai rodo, jog didžiausia spinduliuotės dalis sklinda iš vienos ryškios ir masyvios žvaigždės, esančios šiek tiek aukščiau nuotraukos centro. Jos regione ūkas tapo retesnis, tuo tarpu tankesnėse srityse jau kuriasi nauja žvaigždžių karta.

Vienas geriausiai žinomų žmonijai naujų žvaigždžių formavimosi regionų yra Oriono ūkas, kurį galima įžvelgti netgi plika akimi. NGC 2467 yra panašus, tačiau labiau nutolęs nuo mūsų. Tokie "inkubatoriai" aptinkami visoje Visatoje, o jų tyrimai svarbūs tuo, kad padeda nustatyti kitų galaktikų atstumą ir cheminę sudėtį. Kai kuriose galaktikose esama milžiniškų naujų žvaigždžių formavimosi regionų, kuriuose atsiranda dešimtys tūkstančių žvaigždžių. Tokio ūko pavyzdys - Didžiajame Magelano Debesyje esantis regionas "30 Doradus" (Tarantulo ūkas).

NGC 2467 buvo atrastas devynioliktajame amžiuje ir yra išsidėstęs pietiniame Laivagalio žvaigždyne. Manoma, jog NGC 2467 atstumas iki Žemės yra apie 13000 šviesmečių. Šios dvi iliustracijos sugeneruotos naudojant "Hubble" instrumentu "Advanced Camera for Surveys" 2004 metais darytas nuotraukas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: