Populiarioje hipotetinėje teorijoje apie gyvybės, visatos ir visa ko atsiradimą esminiu įvykiu laikomas prieš maždaug 13,7 mlrd. metų įvykęs Didysis Sprogimas. Iki jo visa mūsų visatą sudaranti materija slypėjo viename taške, vadinamame singuliariuoju tašku. Pagal šią teoriją, visam kam pradžią davė Didysis Sprogimas – staigus singuliarojo taško plėtimasis, tebesitęsiantis iki šiol.

Tačiau pasaulinio garso fizikui, serui Rodžeriui Penrouzui (Roger Penrose) 13,7 mlrd. metų laikotarpis atrodo per trumpas, jog mes būtume atsidūrę ten, kur dabar esame. Mokslininkas mano galįs įrodyti, jog viskas yra ir prasidėjo ne taip paprastai, kaip dabar įsivaizduojama. Įrodymų pėdsakų jis aptiko kosminės kilmės mikrobangų fone. R.Penrouzas teigia, kad Didysis Sprogimas nebuvo tikroji visa ko pradžia – jis buvo tik vienas iš ciklinių Didžiųjų Sprogimų, o kiekvienas iš jų sukūrė po savąją visatą.

Anot R.Penrouzo, mūsų visata nėra pirmoji, nėra ir paskutinė, kuri iš super-tankaus taško palaipsniui virto tvarkingai „sustyguota“ mus supančia visuma. Iš esmės, ta stebėtina tvarka, įsivyravusi visatos gimimo metu, ir įkvėpė serą R.Penrouzą mąstyti apie tai. Dabartinė Didžiojo Sprogimo teorija nepaaiškina, kodėl ekstremalaus visatos susitraukimo momentas ir stebėtina tvarka egzistavo visatai gimstant, jei viskas nebuvo sudėliota į savo vietas dar iki Didžiojo Sprogimo.

R.Penrouzas tvirtina, kad kiekviena visata grįžta į ypatingos entropijos (susitraukimo) momentą paskutinėmis plėtros dienomis. Visa susiurbiančių juodųjų skylių egzistencinė paskirtis, anot fizikos eksperto – atlikti visą „juodąjį“ visatos entropijos darbą. Visatos plėtrai einant į pabaigą, juodųjų skylių tinklas ima tankėti ir po truputį visatą ima grąžinti į pradinį momentą. Kitaip tariant, nustojusi plėstis, visata ima labai dėsningai trauktis ir „užsitaisinėti“ kitam Didžiajam Sprogimui.

Yra sukurta ir dar nutrūktgalviškesnių teorijų, tačiau, kai kalba eina apie kūrimosi procesus, viskas skamba gana įtikinamai, o seras R.Penrouzas skelbia kosminės kilmės mikrobangų spinduliuotėje atradęs įrodymų, patvirtinančių visatos cikliškumo hipotezę. Mokslininkas įsitikinęs, kad kosminės kilmės mikrobangų fonas atsirado tada, kai visatai buvo suėję 300 tūkst. metų – mikrobanginio spinduliavimo fonas laikomas savotišku liudijimu apie tuometinę visatos būseną.

Dabartinėje visatos raidą aiškinančioje teorijoje teigiama, kad bet kokie temperatūros svyravimai mikrobangų fone turėtų būti atsitiktiniai, tačiau seras R.Penrouzas pareiškė, jog jis su kolegomis mikrobanginiame fone aptiko labai aiškius koncentrinius apskritimus. Šie esą byloja apie visatos regionus, kuriuose radioaktyvumas pasižymi kur kas mažesniais temperatūriniais intervalais.

Mokslininkas postuluoja, kad tie sferos pavidalo dariniai ir yra įrodymai apie juodųjų skylių susidūrimus, vykusius ankstesnės visatos susitraukimo metu. Koncentriniai apskritimai nepriekaištingai įsikomponuoja į jo teorijos rėmus, tačiau nelabai tinka standartinei, infliacine vadinamai teorijai.

Viso R.Penrouzo straipsnio anglų kalba ieškokite čia.

Komentarai (29)