Tyrimas: neandertaliečiai buvo negražūs ne dėl šalčio  (7)

Remiantis naujausio tyrimo išvadomis, neandertaliečiams būdingos plačios kaktos ir didelės nosys nesuteikdavo jiems jokių ypatingų privalumų, gyvenant šaltomis, arktinėmis paskutinio ledynmečio sąlygomis, informuoja telegraph.co.uk. Naujasis tyrimas uždavė dar daugiau klausimų apie mūsų priešistorinių giminaičių gyvenamąjį arealą ir kodėl jie išmirė.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Dėl išskirtinių veido bruožų neandertaliečiai yra laikomi vienomis mažiausiai patraukliausių gamtos būtybių, bet dabar vienas iš pagrindinių neandertaliečių didelių nosių ir atsikišusių kaktų mokslinių paaiškinimų buvo paneigtas.

Daugiau kaip 150 metų mokslininkai aiškino neandertaliečių ir šiuolaikinių žmonių veido bruožų skirtumą prisitaikymu, kuris įgalino neandertaliečius gyventi šaltomis oro sąlygomis, vyravusiomis Europoje paskutinio ledynmečio metu. Mokslininkai manė, kad priešistoriniai žmonių giminaičiai turėjo padidėjusius sinusus, kurie padėdavo jiems sušildyti įkvepiamą orą.

Naujasis tyrimas, kuriame buvo naudojamos neandertaliečių kaukolių trimatės skenuotos ir rentgeno nuotraukos, parodė, kad jų sinusai nebuvo didesni nei šiuolaikinių – Homo sapiens – žmonių, kurie evoliucionavo vidutinėmis klimato sąlygomis, ir neturėjo jokios įtakos jų veido bruožų padidėjimui.

Tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad išvados leidžia manyti, kad neandertaliečiai, kurie gyveno daugiau kaip 400 tūkst. metų ir išmirė maždaug prieš 30 tūkst. metų, neevoliucionavo tam, kad išgyventų atšiaurioje užšalusioje Europos tundroje ir buvo geriau prisitaikę gyventi šiltesniuose klimatuose.

Dr. Toddas Rae, Londone įsikūrusio Roehamptono universiteto evoliucinės antropologijos specialistas, teigia, kad yra daugiau nei tikėtina, kad neandertaliečiai gyveno vidutinio klimato vietovėse, kur galėjo ieškoti vaisių ir uogų bei medžioti.

„Nuomonė, kad neandertaliečiai buvo ilgarankiai urviniai žmonės, kurie pragyvendavo medžiodami didelius žinduolius sušalusiose tundros dykvietėse, vyravo nuo tada, kai jie buvo pirmą kartą atrasti, nes buvo žinoma, jog jie gyveno tuo metu, kai Europa buvo paskutinio ledynmečio gniaužtuose“, - teigė dr. T. Rae. „Dėl to daugelis jų fizinių bruožų buvo priskiriami prisitaikymams, kurie padėjo jiems gyventi šaltyje, net tuomet, kai tai nėra logiška“, - teigė mokslininkas.

„Mūsų išvados rodo, kad, pagal kaukolės dydį, jų sinusai nebuvo didesni nei Homo sapiens, kurie gyveno vidutiniuose klimatuose. Tai leidžia manyti, kad, prieš persikeldami į Europą, neandertaliečiai evoliucionavo daug šiltesnėse oro sąlygose ir tuomet persikėlė į pietus, kad išvengtų ledynų“, - teigė dr. T. Rae. „Jų, kaip labiau vidutinių klimatų būtybių nei tų, kurios gyveno šaltyje, paveikslas labiausiai atitinka duomenis“, - teigė mokslininkas.

Neandertaliečių palaikai aptinkami visoje Europoje ir vakarinėje bei centrinėje Azijos dalyse. Neseniai atliktas tyrimas padėjo paneigti teorijas, kad jie buvo primityvūs priešistoriniai žmonės ir atskleidė, kad jie naudojo sudėtingus įrankius, kepdavo maistą ir galbūt net mokėjo kalbėti.

Neseniai atliktas tyrimas, kurio metu buvo tiriamos neandertaliečio kaukolės dantyse įstrigusios augalinės medžiagos liekanos, taip pat padėjo išsklaidyti ankstesnį įsitikinimą, kad neandertaliečiai daugiausia buvo mėsėdžiai, medžioję ledynmečio žinduolius. Nustatyta, kad jie ieškodavo uogų, grūdų ir daržovių, kurias neretai kepdavo.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(1)
(0)
(1)

Komentarai (7)