10 geologinių stebuklų. III dalis (11)
Paskutinėje trečiojoje virtualios kelionės po dešimt geologinio pasaulio stebuklų dalyje kviečiame aplankyti Akmenų girią Kinijoje, Ujūnio druskos lygumą Bolivijoje ir Hiunanio provincijoje (Kinija) į dangų besistiepiančius Vulinjuano uolų dangoraižius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
8. Akmenų giria Šilin (Kinija)
Šilino (Shilin) nacionaliniame parke esanti Akmenų giria – už maždaug 100 km nuo Juanio provincijos sostinės Kunmingo esantis įstabus geologinis objektas. Įspūdingos, aukštyn kylančios klinčių uolos primena urvuose „augančius“ stalagmitus, kurių čia – ištisas miškas. „Akmenų girios“ pavadinimas vietovei suteiktas dėl įspūdžio, kuris kyla čia apsilankiusiesiems (kinų k. „Šilin“ reiškia „Akmenų giria“).
Šilino Akmenų giria Mino dinastijos laikotarpiu (1368-1644) buvo vadinamas „Pirmuoju pasaulio stebuklu“. Tačiau geologai šią vietovę vertina kur kas paprasčiau – tai tipiška karstinė topografija.
Manoma, kad „akmeniniai medžiai“ susiformavo prieš 270 mln. metų, Paleozojaus eros metu. Tada regionas buvo užlietas jūros. Bėgant laikui, litosferos plokščių judesiai nuslugdė jūros vandenis, o atsiradusioje sausumoje ėmė formuotis akmeninių medžių kraštovaizdis, kurį tobulino vėjo ir vandens erozija. 350 kvadratinių kilometrų nacionalinis parkas suskirstytas į septynias vaizdingas vietoves: be Didžiosios ir Mažosios Akmenų girios čia yra ir keletas urvų, povandeninių stalagmitų ir stalaktitų pilnas 3 kilometrų ilgio ir tik 300 metrų pločio „Ilgasis ežeras“ („Changchu“), „Mėnulio ežeras“ (Yuehu), taip pat „Da Dieshui“ kriokliai. 9. Ujūnio druskos lyguma (Bolivija) Ujūnio druskos lyguma (isp. k. – „Salar de Uyuni“ arba „Salar de Tunupa“) - didžiausia pasaulyje druskos lyguma (plotas lygus 10 582 kvadratinių kilometrų). Ji driekiasi 3650 metrų aukštyje, Altiplane, pietvakarių Bolivijoje. Prieš maždaug 40 000 metų ši vietovė buvo dalis didžiulio priešistorinio Minchino ežero. Po Minchino nusausėjimo liko du dabartiniai Poopo ir Uru Uru ežerai bei dvi pagrindinės druskų lygumos – Koipasa ir Ujūnis. Druskos lygumos pasidengę kelių metrų druskos pluta. Lyguma įspūdingai kontrastuoja su ją supančiu tolimu kalnuotu vietos kraštovaizdžiu. Apskaičiuota, kad Ujūnio druskos lygumos ištekliai sudaro apie 10 milijardų tonų druskos, iš kurių kasmet iškasama mažiau kaip 25 tūkst. tonų. Druskos lyguma iš tiesų yra sūraus vandens telkinys – 2-20 metrų gylio vanduo telkšo po kelių metrų storio druskos pluta. Požeminiame ežere yra 50-70 proc. pasaulinių ličio išteklių. Gausius ličio ir magnio chlorido telkinius netrukus ketinama pradėti eksploatuoti. Unikalus geologinis objektas ypatingas ir netikėta astronomine paskirtimi. Dėl ypatingai lygaus grunto paviršiaus, didžiulio ploto ir kone nuolat giedro dangaus Ujūnio druskos lyguma yra ideali Žemę stebinčių palydovų altimetrų (aukščiamačių) kalibravimo vieta. Be kita ko, lygumos prieigose gyvena keleto rūšių rausvųjų flamingų rūšių kolonijos. Ujūnio lygumos centre yra keletas „salelių“. Tai – senovės ugnikalnių, kuriuos į savo vandenis kadaise nugramzdino priešistorinis Minčino ežeras, viršūnių liekanos. Ujūnio druskos lyguma yra viena lankomiausių vietų Bolivijoje. Lygumoje iš druskos pastatytas druskos viešbutis, o lygumos centre yra kaktusais apaugusi Peskado sala. Lygumoje ištisus metus temperatūra išlieka labai pastovi ir dienomis svyruoja nuo +13°C šalčiausiu metų laiku iki +21°C šilčiausiu metų laiku. Tačiau naktys čia – žvarbios (nuo -9°C iki +5°C). Santykinė oro drėgmė čia – taip pat pastovi (35-40 proc.). 10. Vulinjuano uoliniai dangoraižiai (Kinija) Vulinjuanas (Wulingyuan) – vaizdinga istorinė Hiunanio provincijos vietovė Kinijoje, garsi beveik kilometro aukščio kvarcito smiltainio kolonomis, primenančiomis uolinius dangoraižius. Šis geologinis stebuklas sudarytas iš daugiau kaip 3 tūkst. karstinių uolų, vaizdingų krioklių. Čia yra keletas didžiausių Azijoje klintinių urvų. „Uolinius dangoraižius“ supa drėgni tropiniai miškai: čia auga daugiau kaip 500 rūšių medžių, taip pat ir išnykusiu laikytas raudonmedis. Medžiai auga ir ant kai kurių kolonų. Uoliniai dangoraižiai dažnai skendi miglose – čia itin drėgna karštų ir tvankių vasarų metu. Objektas 1992 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.Jei neskaitėte ankstesnių straipsnių, tą galite padaryti paspaudę šias nuorodas - I dalies ir II dalies.